LTPrieš septynerius metus, kai pasauliniai finansai buvo veikiami viską griaunančios recesijos, dramatiškai nukentėjo ne tik kiekvienos šalies nacionalinis biudžetas, namų ūkių finansiniai srautai, tačiau ir daugelis įmonių patyrė bankrotą. Pasaulinė ekonomika buvo veikiama sisteminės rizikos, kuri iki 2008 metų nebuvo įvertinta ir prognozuota. Milžiniškos finansinės klaidos paskatino Tarptautinį Valiutos Fondą (TVF) ir Europos Centrinį Banką (ECB) imtis pasaulinių finansų permainų ir greta jau egzistuojančių politikų taikyti dar vieną, skirtą sisteminei rizikai mažinti – makroprudencinę politiką (MP). TVF ir ECB iniciatyva pradėti teisinės bazės kūrimo darbai, centriniai bankai yra įpareigoti imtis veiksmų MP įgyvendinimo klausimais. ECB yra paskyręs kompetentingas institucijas Europos mastu, kurios privalo administruoti ir pagelbėti šalių centriniams bankams, kad kuo skubiau ir efektyviau būtų pradėta taikyti MP. Straipsnio tikslas – ištirti makroprudencinės politikos instrumentus ir pabandyti įvertinti galimą jų poveikį.Pirmiausia daugiausiai dėmesio skiriama teoriniams MP politikos aspektams apibrėžti. Išskirti ne tik MP tikslai, tačiau ir priemonės, kurios išlieka bene svarbiausios vykdant politikos įgyvendinimą. Antrojoje straipsnio dalyje apibendrinamos TVF rekomendacijos šalių centriniams bankams ir finansų institucijoms siekiant greičiau ir efektyviau politikos instrumentus pritaikyti valstybių finansų sistemose. ECB rekomendacijos daugiausiai remiasi patvirtinta direktyva ir reglamentu, kurie perkeliami į ES šalių nacionalinę teisę. Direktyvoje ir reglamente aiškiai apibrėžta, kokios MP priemonės egzistuoja, kada jas reikia taikyti, kokias priemones kontroliuoja ECB paskirtos institucijos ir pan. TVF ir ECB skiriamos rekomendacijos – tai tarsi MP įgyvendinimo kertiniai taškai, kurie turėtų sukontroliuoti kylančias sistemines rizikas. Kita straipsnio dalis skirta Baltijos šalyse taikomų MP instrumentų kokybinei analizei atlikti ir įvertinti, kurie instrumentai jau yra patvirtinti šalių centrinių bankų, o kurie planuojami pradėti taikyti ateityje. Paskutinėje straipsnio dalyje atliekama kiekybinė hipotekos paskolų analizė, kuria siekiama įvertinti, kaip MP priemonių taikymas paveikė paskolų išdavimą. Atlikus analizę nustatyta, kad Lietuvoje ir Latvijoje priemonių taikymas stabilizuoja paskolų srautus ir sumažina turto kainų burbulo susiformavimo riziką. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Makroprudencinė politika; Kainų burbulai; Finansinis stabilumas; Macroprudential policy; Price bubbles; Financial stability.
ENThe article aims to examine the instruments of macroprudential policies and to assess their potential impact. Attention is focused on the definition of the theoretical aspects of macroprudential policy (MP). Not only macroprudential targets, but also measures are identified which remain by far the most important in the policy implementation. The second part of the article summarises the recommendations of the International Monetary Fund to central banks and financial institutions in order to quickly and efficiently adapt the policy instruments to the national financial systems. The European Central Bank (ECB) recommendations are largely based on the approved directive and regulation which have been transposed into the EU law. The directive and the regulation clearly define what MP measures are available, when they are applicable, and which measures are under control of the authorities designated by the ECB. The second chapter is devoted to the qualitative analysis of the MP instruments applicable in the Baltic states and to the assesment of which instruments have already been approved by national central banks and which are planned for the introduction in the future. The last chapter is devoted to the quantitative analysis of mortgage loans which aims to assess how the MP measures affected lending. The analysis witnessed that the implementation of the measures stabilised credit flows and reduced the formation of an asset bubble risk in Lithuania and Latvia. [From the publication]