Svetimos erdvės vaizdinys naujausiuose svetur rašytuose migrančių romanuose (Gabija Grušaitė, Vaiva Rykštaitė, Jurga Žąsinaitė, Lina Ever)

LTStraipsnyje nagrinėjama, kaip naujausiuose migrančių rašytojų tekstuose vaizduojamas ypatingas veikėjų santykis su miestu bei vieta. Taikant literatūros topografijos, postkolonializmo prieigas nustatyta, jog vienu iš svarbiausių aspektų tampa komplikuotas savos ir svetimos erdvės santykis. Atlikta analizė parodo, kad jų romanuose personažus sieja nuolatinė įtampa, blaškymasis po svetimą pasaulį ir bevietiškumo jausenos. Rašytojos pateikia detalius skirtingų miestų kartografinius žemėlapius akcentuodamos vis kitas pasaulio vietas, kuriose laikinai įsikuria romanų personažai, patiriantys nestabilumo pojūtį ir nepalankų (gal kiek neigiamą) vietinių požiūrį į atvykėlį. Gabijos Grušaitės ir Vaivos Rykštaitės kūryboje centrine ašimi tampa konkrečių miestų, megapolių Niujorko, Honkongo, Londono aprašymai. Linos Ever romane braižomas tikslus savos erdvės – daugiakultūrio Vilniaus žemėlapis, akcentuojamos epizodinės buvimo svetur patirtys – būtent salos Kretos vaizdiniai. G. Grušaitės aprašomos vietos turi tikslius adresus, gatvių pavadinimus, o V. Rykštaitė romane Kostiumų drama dalį veiksmo perkelia į nelegalias skvotų būstines, kurios veikėjų sąmonėje susilieja su iliuzinio ir realaus pasaulio erdvėmis. Bene įdomiausia J. Žąsinaitės romane kuriama erdvė, kada realią miesto vietą keičia pseudošalis Azuritija, fantasmagorinė, simbolinė, svetima erdvė. [Iš leidinio]

ENIt has been noticed that the texts under investigation reveal the special relationship with a place. The usage of literary topographies and postcolonialism has revealed that one of the most important aspects in the novels under analysis is a complicated relationship between one’s own and foreign spaces. The analysis has revealed that most of recent migrant novels show that all the characters are connected by the constant tension, wandering around the foreign world, striving to discover their own place and feeling homeless. The detailed maps of different cities highlight distinct world places in which the characters temporarily stop and feel instable. This leads to better understanding that local people’s attitude towards strangers is slightly negative. The descriptions of specific cities including such megacities as New York, Hong Kong, or London have become the center of attention in Grušaitė’s and Rykštaitė’s literary works. The writer Lina Ever has romantically shown more specific places including a multicultural map of Vilnius or the images of Crete Island, thus the writer emphasizes episodic moments of being abroad. The places described by Grušaitė have precise addresses, names of streets and squares, while a part of the action in the novel Costume Drama by Ryštaitė takes place in illegal squat headquarters as well as in the spaces of the characters’ illusory and real worlds. The most surprising and interesting is the space created by Žąsinaitė when the real city is replaced by a phantasmagoric symbolic foreign space, i. e., a fake country called Azurrita. [From the publication]

• Lietuviai pasaulyje: tautinio identiteto išsaugojimas emigracijoje / Daiva Dapkutė, Ingrida Celiešiūtė, Diana Jovaišienė, Daiva Kristina Kuzmickaitė, Linas Saldukas, Kristina Ūsaitė. Klaipėda : Baltic Printing House, 2012. 255 p.
• Nematomos „Santaros-Šviesos“ moterys / Daiva Dapkutė. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos. 2020, 29, p. 105-119.
• Užburtas ratas ar vilties diaspora? : XXI a. lietuvių ir latvių (e)migracijos procesų palyginimas / Laura Laurušaitė. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos. 2016, 21, p. 85-95.