Apie dailės kūrinio autorystės reikšmę XVIII a. Radvilų dvare
LTStraipsnyje siekiama įvertinti dailės kūrinio autorystės reikšmę XVIII a. Radvilų dvare. Remiamasi didikų dvaro rašytiniais šaltiniais: progine literatūra, korespondencija, inventoriais, dienoraščiais. Nagrinėjamas autorių vardų paplitimas dvaro raštijoje, atskleidžiami jų vartojimo kontekstai, vertinami autorinių kūrinių komentarai. Kūrinio autorystės klausimas taip pat svarstomas atsižvelgiant į užsakovo ir dalininko bendradarbiavimą. Straipsnyje atskleidžiama autorystės samprata ir autoriui priskiriamos funkcijos. [Iš leidinio]
ENRelying on written sources, the article examines the understanding of the authorship of artwork in the Radvila (Radziwiłł) Manor during the 18th century. Various types of sources are analysed: occasional literature, travel descriptions, correspondence of Radvilas’ officials, inventories of art collections, etc. Mentions of the authorship of artwork in the written sources of the manor were encouraged because of the reputation of artists. The assessments of the authorship were based on common knowledge and the experience of observing paintings. When paintings were evaluated, the general characteristics of the work’s quality were usually noted. Only occasionally the individual style of the authors was recognized. The author is primarily seen as tasked with the assurance of the work’s quality. The history of the art commissions by the Radvilas testifies that the understanding of the integrity of an author’s intention was not widespread in the noblemen’s manor. The clients had varying degrees of influence on the creative process. The noblemen often presented sketches and samples for the artists to base their work on. Still, even though the artist was often an implementer of the client’s idea, there were signs that showed the significance not only of the master’s handiwork but also of his mental input. The origins of these ideas came both from the Radvilas themselves and from the most appreciated and the most informed masters in the noblemen’s manor. [From the publication]
- Atvaizdo gyvastis : Švč. Mergelės Marijos stebuklingųjų atvaizdų patirtis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVII-XVIII a. / Tojana Račiūnaitė. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2014. 533 p.
- Dailės mecenatystė Radvilų dvare vetinų laikais: našlės, žmonos ir dukros / Aistė Paliušytė. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: vyrai ir moterys / sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2022. P. 46-75.
- Dailės samprata / Rūta Janonienė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra : tyrinėjimai ir vaizdai / sudarė Vytautas Ališauskas, Liudas Jovaiša, Mindaugas Paknys, Rimvydas Petrauskas, Eligijus Raila. Vilnius: Aidai, 2001. P. 129-139.
- Diariusz podróży europejskiej w latach 1773-1774 / Teofila Konstancja z Radziwiłłów Morawska ; wstęp i opracowanie Bogdan Rok. Wrocław : Wydawnictwo Uniwersytetu Wrocławskiego, 2002. 259 p.
- Lietuvos dailininkų žodynas. T. 1, XVI-XVIII a. / sudarytoja ir atsakomoji redaktorė Aistė Paliušytė. Vilnius : Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2005. 311 p.
- Lukiškių Dievo motina : atvaizdo istorijos studija, stebuklų knyga ir jos vertimas / sudarytoja Tojana Račiūnaitė ; iš lenkų ir lotynų kalbų vertė ir komentarus rašė Eglė Patiejūnienė ; iš lenkų kalbos eiliuotus tekstus vertė ir komentarus rašė Regina Koženiauskienė. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2017. 513 p.
- Mecenatas ar tironas? : Jeronimas Florijonas Radvila / Lina Balaišytė. Darbai ir dienos. 2004, t. 37, p. 139-148.
- Obraz małżeństwa Anny z Mycielskich i Michała Kazimierza Radziwiłła "Rybeńki" w listach "drugiej pani na Nieświeżu z lat 1754-1762 / Agnieszka Jakubowska, Bernadetta Manyś. Wokół Wielkiego Księstwa Litewskiego i jego tradycji / redakcja Bernadetta Manyś, Michał Zwierzykowski. Poznań: Instytut Historii UAM, 2016. P. 185-199.
- К проблеме отношений патрона и художников (на примере Несвижа князей Радзивиллов XVIII века) / Ольга Гоpжковоз-Баженова. Dailė LDK miestuose: poreikiai ir užsakymai. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2006. P. 236-257.
