Diferenciacijos problema neįgaliųjų ugdymo procese

LT1990 m. atgavus nepriklausomybę, iškilo būtinybė ilgą laiką dėl tarybinės defektologijos įtakos Lietuvoje vyravusį funkcijas ribojantį (klinikinį – korekcinį) neįgaliųjų ugdymo ir integracijos modelį transformuoti į Vakarų siūlomą neįgaliųjų psichosocialinį – teisinį (socialinį – interakcinį) integracijos modelį, kuris labiau akcentuoja psichosocialinių santykių tarp neįgaliųjų ir visuomenės svarbą. Daugelis mokslininkų akcentuoja tokius naujo tipo integracijos kokybinius požymius Lietuvoje, kaip suvoktą socialinių nuostatų, visuomenės požiūrio reikšmę neįgaliųjų ugdymui ir socialinei integracijai, teisinės neįgaliųjų bazės sukūrimą, nevyriausybinių neįgaliųjų organizacijų susikūrimą, žiniasklaidos dėmesį neįgaliųjų gyvenimui, specialiojo ugdymo vertybių ir prioritetų pervertinimą. Kaip vienas iš naujo tipo integracijos kokybinių požymių minimas ir prasidėjęs Lietuvoje neįgaliųjų integracijos į bendrojo lavinimo mokyklas procesas. Šis procesas paskatino naujų specialiųjų ugdymo įstaigų diferencijuoto tinklo išplitimą ir naujų neįgaliųjų ugdymo formų atsiradimą, todėl labai aktualu iš naujo įvertinti diferencijavimo principo taikymą neįgaliųjų ugdymo sistemoje. Šio straipsnio tikslas – atskleisti diferencijavimo principo taikymo ypatumus neįgaliųjų ugdymo sistemoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Neįgalieji; Ugdymas.

ENIn 1990 after the restoration of the independence, there was a need for transformation of the functionally restrictive (clinical corrective) education and integration model of the disabled previously dominating due to the influence of the Soviet defectology in Lithuania into the psychosocial and legal (social interactive) model of integration of the disabled proposed by Western countries which stresses importance of psychosocial relations between the disabled and the society. Numerous scholars emphasise such qualitative signs of new integration type in Lithuania as the perceived value of social attitudes to and the public view of education and social integration of the disabled, development of legislation concerning the disabled, establishment of non-governmental organisations of the disabled, attention of the media to life of the disabled and revaluation of values and priorities of specialised education. One of the qualitative indicators of this new integration type mentioned is the process of integration of the disabled in general education schools, which has started in Lithuania. This process has promoted expansion of a differentiated network of new specialised educational institutions and emergence of new forms of education of the disabled, which is why it is crucial to reconsider application of the differentiation principle in the educational system for the disabled. The purpose of this article is to reveal peculiarities of application of the differentiation principle in the educational system for the disable.