LTPo Antrojo pasaulinio karo susiklosčiusi geopolitinė padėtis Vokietijos archyvus Lietuvos tyrinėtojams uždarė ilgam. Todėl žinių teikėju apie pirmąsias bažnyčias Prūsijos žemėse šiauriau Nemuno dešiniojo kranto tapo vokiškoji istoriografija ir vietos tradicija. Abiejų suformuoti vaizdiniai prigijo lietuviškoje istoriografijoje kritiškai neįvertinti. Konkrečių pastatų amžius tiesiogiai sietas su pirmaisiais parapijos ar tikinčiųjų bendruomenės paminėjimais, išlikusiais artefaktais, vietos tradicija ar pan. Tačiau tokia nekritiška prieiga ne visada pasiteisina. Tai patvirtina Rusnės bažnyčios atvejis ir plačiau aptarta Viešvilės bažnyčios „pasendinimo“ istorija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Istorinė ir kultūrinė atmintis; Viešvilės evangelikų liuteronų parapija; Viešvilės bažnyčia,; Prūsijos kunigaikštystė; 16 amžius; Historical and cultural memory; Viešvilė (Wischwill) evangelical lutheran parish; Church of Viešvilė (Wischwill); Prussian duchy; 16th century.
ENAfter the Second World War the geopolitical situation closed the German archives for a long time to Lithuanian researchers. Therefore, German historiographic and local traditions became the knowledge transferor about thefirst churches in the Prussian lands to the north of the right bank of the Nemunas. The thinking constructs formed by German historiographic and local traditions weiv accepted without critical evaluation of Lithuanian historiography. The age ofparticular buildings was directly linked to the first mention ofparishes or believers community, artefacts, local traditions and etc. However, such uncritical access is not always good. This is evidenced by the case of Rusnė (Russ) church and the story of the "aging” of Viešvilė (Wischwill) church which has been discussed more widely in the article. [From the publication]