LTStraipsnyje Juozas Brazaitis-Ambrazevičius apibūdinamas kaip žymus literatūrologas, pasirodęs po Adomo Jakšto-Dambrausko kartu su nauja to meto karta, kuri taip pat priklauso pirmosios XX a. pusės integraliųjų kohortoms. Paveiktas Heinricho Wolfflino ir Oscaro Walzelio "vidinių teisių" koncepto, Brazaitis-Ambrazevičius lietuvių literatūros kritikai padėjo atnaujinti "instinktyvios tautybės" kanoną ir pereiti prie Grožio kanono imperatyvo, kuris grįstas klasikine racionalia mintimi. Brazaitis-Ambrazevičius per tautinės misijos raidą bandė apčiuopti "dvasinės revoliucijos" procesus. Katalikybė kaip tokia jo darbuose laikoma natūraliu žmogaus gebėjimu susitikti su aukštesniuoju Kitu. Kaip ir Stasys Šalkauskis, Brazaitis-Ambrazevičius buvo Lietuvių kultūrinio sąmoningumo, susijusio su katalikybe, generatorius ekspertas, kuris ieškojo būdų, kaip interpretuoti organinę Valstybės ir "kultūrinės sintezės" temą. Taigi Brazaitis-Ambrazevičius kaip literatūros tyrinėtojas ir valstybės veikėjas išgyveno "Lietuvos edukacijos" programos misiją.Reikšminiai žodžiai: Kultūrinė savimonė, tautiškumas, katalikybė.
ENThe article looks at Brazaitis-Ambrazevičius as at a distinguished literaturologist, who surfaced after A. Jakštas-Dambrauskas along with the new generation of the time, who also belongs to the integral cohorts of the first half of the 20th century. Influenced by H. Wolfflin's and O. Walzel's concept of "inner laws", Brazaitis-Ambrazevičius helped Lithuanian critics of literature to renew the canon of "instinctive nationality" and move to Beauty value imperative that is based on classical rational thought. Brazaitis-Ambrazevičius tried to catch the processes of the "spiritual revolution" during the development of the national mission. Catholicism as such in his works was treated as a natural man's ability to meet with the higher Other. Just like S. Šalkauskis, Brazaitis-Ambrazevičius was the generator-expert of Lithuanian cultural consciousness in connection with Catholicism, who cared how to interpret the theme of organic State and "cultural synthesis". Therefore, Brazaitis-Ambrazevičius, as a researcher of literature and as a atatesman, felt like on a great mission of "Lithuanian education" programme. [From the publication]