Blogųjų naujienų diskursas Lietuvos sovietmečio spaudoje

LTStraipsnyje tiriama sovietmečio blogųjų naujienų diskurso, kurį tyrime reprezentuoja 1970–1972 m. dienraštyje „Komjaunimo tiesa“ paskelbti 193 pranešimai apie nelaimes, nusikaltimus ir socialistinės moralės pražangas, stilistika ir retorika – tekstų stiliaus, žanrų ir retorinių priemonių pasirinkimas. Nustatyta, kad to laikotarpio oficialių tekstų masyve blogosios naujienos išsiskiria kur kas žemesniu naujakalbės registru – skirtingai nei pirmųjų puslapių straipsniuose, čia beveik nėra patoso, militaristinės metaforos vartojamos tik straipsnio tekste, bet jų nematyti antraštėse. Viena pagrindinių retorinių priemonių – ironija, kuri kuriama pasitelkiant frazeologiją, žargoną, žinomas citatas, dialogus ir pan. – visa tai, kas primena kasdienę šnekamąją kalbą. Beletristikai nei publicistikai artimesnės tekstų formos (apybraižos, satyros) pasirinkimą galima traktuoti kaip vieną iš pretekstų, skaitytojo akyse pateisinusių autoriaus sumanymą rašyti kitokia kalba to meto ideologizuotos spaudos kalbos kontekste. Manytina, kad atitinkama retorika tikėtasi efektyviau įgyvendinti propagandinį šių tekstų tikslą – įteigti saugesnės, demokratiškesnės, sėkmingesnės, nei yra, ir savikritiškos šalies įvaizdį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sovietmetis; Naujakalbė; Retorika; Blogosios naujienos; Diskursas; Soviet period; Newspeak; Rhetoric; Bad news; Discourse.

ENThe rhetoric and the stylistics – the choice of text style, genre, and rhetorical devices – of Soviet bad news discourse is analysed in this paper. This discourse is represented by 193 reports regarding disasters, crimes, and violation of socialistic moral which were published in the daily paper Komjaunimo tiesa (eng. The Truth of the Komsomol) in 1970–1973. It was found that the bad news in the selection of official texts of this period distinguishes by a much lower register of Newspeak – unlike as in the articles of first pages, there is almost no pathos here, the militaristic metaphors are used in the text of the article only, but they cannot be seen in the headings. One of the main rhetorical devices is an irony, which is created by using phraseology, jargon, famous quotes, dialogues, etc., – everything, which looks like a daily colloquial language. The choice of text form which is more related to fiction than to journalism (essay, satire) may be treated as one of the pretexts which justify in the eyes of the readers an idea of an author to write in a different language than it was ordinary in the context of ideologized press language of that period. By using the corresponding rhetoric, they believed to accomplish the propagandistic aim of these texts more efficiently – to suggest an image of more safe, democratic, successful, and self-critical country than it really was. [From the publication]

• Ironijos raiška ir funkcijos lietuvos viešajame kriminologiniame diskurse / Dalia Gedzevičienė. Tarp eilučių: lingvistikos, literatūrologijos, medijų erdvė. 2017, 2016, p. 11-26.
• Konceptualiosios metaforos viešajame kriminologiniame diskurse sovietmečiu ir dabar: lyginamasis tyrimas / Dalia Gedzevičienė. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2016, t. 23, p. 90-107.
• Nuobodulio visuomenė : kasdienybė ir ideologija vėlyvuoju sovietmečiu (1964-1984) / Tomas Vaiseta. Vilnius : Naujasis židinys-Aidai : 2014. 499 p.
• Publicistinis stilius / Audronė Bitinienė. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007. 178 p.
• Retorika : iškalbos stilistika / Regina Koženiauskienė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2001. 461 p.
• The Pathos of the Soviet press / Rūta Petrauskaitė. Totalitarian and authoritarian discourses : a global and timeless phenomenon? / edited by Lutgard Lams, Geert Crauwels and Henrieta Anişoara Şerban. Oxford: Peter Lang, 2014. P. 235-259.
• Žanro ribos ir paribiai. Spaudos patirtys / Rūta Marcinkevičienė. Vilnius : Versus aureus, 2008. 303 p.