LTStraipsnyje nagrinėjami Aloiso Rieglio paminklosaugos teorijos pagrindai, visų pirma vadinamojo „paminklų kulto“ ir paminklinių verčių samprata, apibūdinama jos svarba paminklosauginio mąstymo raidoje. Paminklo verčių samprata įrašoma į autoriaus meno teorijos kontekstą ir nagrinėjamos filosofinės jos prielaidos. Šioms prielaidoms išryškinti pasitelkiamos laikmečio filosofinės idėjos – Friedricho Nietzsches, Wilhelmo Dilthey’aus, Georgo Siemelio ir Maxo Weberio. Šiuo pagrindu aptariama Rieglio mąstymui esmiška apriorizmo ir istorizmo kolizija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Meninė valia; Paminklo vertės; Apriorizmas; Istorizmas; Nyktis; Sauga; Restauravimas; Konservavimas; Paminklosauga; Artistic will; Values of a monument; Apriorism; Historicism; Withering; Preservation; Restoration; Conservation; Heritage preservation.
ENThe paper examines the fundamentals of Alois Riegl’s theory of heritage preservation with the primary focus on the so-called “cult of monuments” and the notion of monumental values, and foregrounds the significance of the latter notion for the further thought on heritage preservation. It places the conception of the values of a monument in the context of the author’s theory of art and analyses its philosophical premises. For highlighting these premises, the analysis deploys contemporaneous philosophical ideas, such as those by Friedrich Nietzsche, Wilhelm Dilthey, Georg Siemel, and Max Weber. This gives grounds for an exposition of the collision of apriorism and historicism, essential to Riegl’s thought. [From the publication]