Lietuvis Prancūzijoje: nuo egzotikos kultūros link (I. Pukelytės romanas "Prancūziškas romanas" (2000) ir V. Papievio romanas "Eiti" (2010))

LTStraipsnio objektas - du romanai: Inos Pukelytės "Prancūziškas romanas" ir Valdo Papievio "Eiti", kuriuos sieja ta aplinkybė, kad jų veiksmas vyksta Prancūzijoje, o jų protagonistai yra lietuviai. Straipsnyje aptariama lietuviškosios tapatybės raiška. Abiejuose kūriniuose veiksmas plėtojamas jau atkurtos nepriklausomybės laikais, nors abi publikacijas skiria dešimties metų laikotarpis. Tačiau ir toks trumpas istoriniu požiūriu laikotarpis leidžia įžvelgti lietuviškosios tapatybės pokyčių. I. Pukelytės romano herojė, patekusi į Prancūziją, mato ją kaip egzotišką šalį, į kurią tik retkarčiais pažvelgia su tam tikru skepticizmu, o V. Papievio romano pasakotojas yra puikiai išmokęs prancūzų kalbą, gerai susipažinęs su šios šalies papročiais ir jau gali reikštis kaip prancūzų kultūros atstovas, kitaip tariant, jis jau yra pritapęs prie pasirinktos šalies, ji jau jo nebeerzina kaip ne vienu atveju buvo nutikę pirmojo romano herojei. Šitaip išryškėja lietuviškosios tapatybės vektorius - nuo nustebusio ir egzotiško žvilgsnio link asmenybės, kuriai prancūzų kultūra tampa savasties dalimi. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Egzotika; Kultūra; Prancūzija (France); Romanas; Tapatybė; A novel; Culture; Exotic; Exotics; France; Identity; Novel.

ENThe paper analyses two novels, "Prancūziškas romanas" (author Ina Pukelytė) and "Eiti" (author Valdas Papievis), the scenes of which are laid in France and where the protagonists are Lithuanians. Lithuanian identity and its representation have been discussed in the paper. Events of the both novels take place in postindependence years, the books have been released at a 10 year interval. Changes of Lithuanian identity may be detected even during such a short period of time. The main character of Pukelytė’s novel, who finds herself in France, sees it as an exotic country which occasioanally makes her feel sceptical, meanwhile the narrator of Papievis’s novel, who is familiar with the language and traditions, is involved in French culture. To put in other words, he has already adapted to the country and experiences no embarrassment contrary to the character of the first novel, who used to feel so more than once. In this way a vast spectrum of Lithuanian identity comes to light: from an impressed and confused individual to a personality for whom French culture has become part of his identity. [From the publication]