Paskutinis dvaro pakilimas : dailės naujovės

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Paskutinis dvaro pakilimas: dailės naujovės
Alternative Title:
  • The Last Rise of the Manor: Innovations in the Fine Arts
  • Last upswing of the mannor: artistic innovations
Authors:
Laučkaitė, Laima
In the Book:
Dvaras modernėjančioje Lietuvoje : XIX a. antra pusė - XX a. pirma pusė / sudarytojai Giedrė Jankevičiūtė, Dangiras Mačiulis. Vilnius: E. Karpavičiaus leidykla, 2005. P. 59-71
Subject Category:
LT
Dailė / Art; Dvarų kultūra / Manor culture; Neoromantizmas / Neoromanticism.
Summary / Abstract:

LTXIX a. pab.–XX a. pr. Lietuvoje dalis dvarų virto klestinčiais kapitalistiniais ūkiais. Tai leistų kalbėti apie paskutinį dvaro pakilimą, kadangi Pirmasis pasaulinis karas ir po jo vykusios politinės permainos galutinai pakirto dvarų plėtotės pagrindus. Vienaprasmiškai atsakyti, ar dvaro kapitalistiškėjimas buvo palankus dailės raidai, sunku. Akivaizdu, kad būta įvairių atvejų, dailės naujovių pasirodė ir ekonominiu požiūriu silpnesniuose dvaruose. Dvaras neabejotinai keitėsi, kartu kito ir jo savininkų meniniai poreikiai. Mėgstamiausias dailės žanras dvare tradiciškai liko portretas. Tarp XIX a. pab.-XX a. pr. Lietuvos dvarininkų vienas madingiausių portretistų buvo Kazimieras Mordasevičius. Bene labiausiai jį mėgo Tiškevičių, Oginskių ir kitų stambių didikų šeimos. Šiuo laikotarpiu dailėje atsirado pokyčių, susijusių su fin de siècle menine kultūra, modernizmo ieškojimais, lietuvių nacionaliniu judėjimu. Liberalėjanti tvarka caro Rusijoje XX a. pr. lėmė naujų pokyčių skulptūroje atsiradimą - Lietuvos dvarininkai pamėgino įamžinti tautos herojų atminimą privačiose valdose, statydami jiems istorinius paminklus. Įprastinės dailės funkcionavimo dvaruose formos – meno kūrinių užsakymai, kolekcionavimas, mecenatystė – įgijo naują, skirtingą nuo tradicinio dvarų dailės gyvenimo, turinį. XIX a. pab. veikiant nacionalinio romantizmo idėjoms, plėtojantis etnologijai, dvaras „atrado“ tautodailę, tradicinius kaimo amatus. Aptariamo laikotarpio dvarų dailės tyrimai įgyja ypatingą vertę, kadangi Lietuvos miestai neturėjo išplėtotų meno kultūros tradicijų, ryškesnių dailės mecenatų.Reikšminiai žodžiai: Dvarai; Dvarų dailė; Portretai; Dailės rinkiniai; Manors of Lithuania; 19th-early 20th century country house art; Portrait; Art collections.

ENInfluenced by Neoromanticism, a typical image of the manor prevailed in the fine arts and literature in the late 19th century and the early 20th century: once a great and cosy building harmonised with nature, it turned into a derelict and forgotten world. Such a picture of the manor as a "lost paradise" was drawn by artists. Amid modernisation of society and changes in economic relations, landlords lost their influence. The society's outlook changed. The Neoromantic image of the manor was only partly valid. The manor gradually yielded its position, but possibilities were sought to readjust it to new conditions. A major part of extant manors were actually built in the so-called period of disappearance of manors. Therefore, the question is why did the manor, a vanishing institution, grow, build and expand? The author answers this question in this article, analysing the problem from the economic, cultural and artistic point of view.

Subject:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/800
Updated:
2020-10-20 11:34:40
Metrics:
Views: 100    Downloads: 25
Export:
Download