Civilizacinės komparatyvistikos slinktys ir akademinio mokslo marginalijose buvusių civilizacinių fenomenų pažinimo aktualėjimas

LTPastaraisiais dešimtmečiais radikaliai keičiantis mus supančiam pasauliui, įvairiose Žemės rutulio dalyse įsižiebiant seniems ir atsirandant vis naujiems neišspręstiems civilizaciniams iššūkiams bei konfliktams, regimas naujas galingas civilizacinės komparatyvistikos studijų atgimimas. Nedaug nusižengdami tiesai galime teigti, kad šiandien gyvename ypatingo civilizacinių problemų aktualėjimo, o kartu ir jų tyrinėjimų aukso amžiuje, kuriame civilizacinėje kompararatyvistikoje ryškėja esminiai teoriniai ir metodologiniai virsmai. Šis civilizacinės komparatyvistikos studijų proveržis tiesiogiai susijęs su naujomis dabartinio, į metacivilizacinę raidos pakopą žengiančio, pasaulio raidoje išryškėjusiomis geopolitinėmis slinktimis, radikaliais politiniais, socialiniais ir kultūriniais virsmais. Straipsnio dėmesio centre yra pastarąjį dešimtmetį ypatingą aktualumą įgavusios teorinės ir metodologinės civilizacinės komparatyvistikos slinktys, joje ryškėjantis posūkis į anksčiau akademinio mokslo marginalijose buvusių civilizacinių (Juodojoje Užsacharės Afrikoje – Merojės, Aksumo, Malio, Ganos, Songajų, Naujajame pasaulyje – olmekų, sapotekų, majų, toltekų, Norte Čiko, Močės, indėnų sijų, įvairių šiaurės klajoklių tautų, Okeanijoje – Melanezijos, Mikronezijos, Polinezijos ir kt.) fenomenų pažinimą, kurie straipsnyje yra traktuojami kaip svarbūs gilesniam ne tik civilizacijos istorijos, tačiau ir jų naujausių tendencijų dabartinėje metacivilizacijoje suvokimui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Civilizacija; Kultūra; Civilizacijos teorija ir metodologija; Marginalinės civilizacijos; Civilization; Culture; Civilizational theory and methodology; Marginal civilizations.

ENIn the process of radical changes in the world throughout these last several decades, for example, numerous old and new civilizational challenges and conflicts across various parts of the planet, comparative civilization studies has made a major resurrection. It is apparent that today we are living in the era of special topicality of civilizational issues and a golden age of their research which leads to increasing visibility of major theoretical and methodological developments in comparative civilizationl studies. This interest is directly associated with geopolitical shifts within the present world that enters the meta-civilization stage of development and with related radical political, social, and cultural transformations. The article is concerned with theoretical and methodological developments within comparative civilization studies that have become topical throughout the last decade with particular focus on the apparent turn towards understanding new civilization phenomena (for example, those of Meroe, Axum, Mali, Ghana and Songhay in Sub- Saharan Africa, Olmec, Zapotec, Maya, Toltec, Norte Chico, Moche, Sioux and numerous Northern ethnocultural groups in the Americas, and Melanesians, Micronesians and Polynesians in Oceania) that are presented as important not only for deeper appreciation of civilizational history, but also for the better understanding of newest trends forming contemporary meta-civilization. [From the publication]

• Kultūrologijos istorija ir teorija / Antanas Andrijauskas. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003. 634 p.
• Lyginamoji civilizacijos idėjų istorija / Antanas Andrijauskas. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2001. 628 p.