Pedagogų nuostatos bei kompetencija ugdyti priešmokyklinio amžiaus kitakalbių vaikų lietuvių kalbą

LTStraipsnyje analizuojamas praktinis ir teorinis ikimokyklinio ugdymo pedagogų pasirengimas, jų nuostatos bei kompetencija ugdyti dvikalbių vaikų lietuvių kalbą. Tai siejama su pastaruoju metu sparčiai plėtojama lietuvių kalbos, kaip valstybinės, vartojimo mokyklose bei ikimokyklinėse įstaigose sistema. Praktiniam tyrimui taikyti anketinės apklausos, matematinės statistikos bei kokybinės duomenų analizės metodai. Siekta išsiaiškinti ne tik pedagogų kompetenciją, bet ir veiksnius, darančius įtaką dvikalbio vaiko adaptacijai grupėje. Tai teigiama pedagogo nuostata dvikalbio vaiko atžvilgiu; grupėje vyraujantis kalbos fonas, nuo kurio priklauso socialinė ir psichologinė mikroaplinka; tėvų požiūris į vaiko valstybinės kalbos išmokimą; paties vaiko požiūris į lietuvių kalbą; pedagogo toleruojama intensyvi kalbinė praktika su kitakalbiu vaiku; vaiko temperamentas, amžius ir pan. Vaikų darželiuose išryškėja ir esminės kitakalbių vaikų lietuvių kalbos ugdymo problemos. Vaikų darželiuose, kuriuose ugdomi kitakalbiai vaikai, auklėtojos nėra pakankamai gerai susipažinusios su dvikalbystės formavimosi ikimokykliniame amžiuje dėsningumais. Sąmoninga komunikacija, kaip pagrindinis lingvodidaktikos principas, dar neatsispindi pedagogo ir vaikų kalbinės veiklos procese. Dažnai auklėtojos neturi nuovokos apie antros (valstybinės) kalbos ugdymo metodiką, trūksta metodinių rekomendacijų. Straipsnio autorė daro išvadą, jog nepaisant pozityvaus požiūrio į kitakalbių vaikų lietuvių kalbos ugdymą, dauguma auklėtojų metodologiškai ar psichologiškai nepasirengusios dirbti su kitakalbiais vaikais.Reikšminiai žodžiai: Kitakalbiai; Bilingvizmas; Nuostatos; Kompetencija; Bilinguals; Bilingualism; Attitudes; Competencies.

ENThe article analyses practical and theoretical training of pre-school education teachers and their attitudes to teach the Lithuanian language to bilingual children. This is closely related to the system of teaching the Lithuanian language as the state language in pre-school education institutions. The results of the research unfolded the positive attitude of pre-school educators towards teaching the Lithuanian language to bilingual children. However, some fundamental problems of teaching the language were revealed: (a) pre-school educators are not enough familiarized with consistent patterns (regularities) of teaching language at pre-school age; (b) the majority of pre-school educators do not have a clue concerning the methodology of teaching second (state) language and they lack methodological recommendations for solving such problems.