Pedersen's law nd the rise of distinctive tone in Baltic and Slavic

LTDėl Pederseno dėsnio kirtis buvo atitrauktas tokiose formose kaip acc. sg. dùkterį ‘daughter’ <*duktèrim (plg. gr. θυγατέρα) ir pan. Baltų-slavų kirčio dėsnių persvarstymas leido paaiškinti Dybo „dominacinių“ priesagų kilmę remiantis Derkseno galinio kirčio paradigmomis. Prieškirtinių skiemenų žemo tono apibendrinimas mobiliojo kirčio paradigmų baritoninėse formose nulėmė Olanderio „bekirčių formų“ su distinktyviniu žemu tonu pirmajame skiemenyje atsiradimą. Distinktyvinis tonas slavų kalbose atsirado išplėtus Pederseno dėsnį. Rytų baltų kalbose tonų kontūrai atsirado atitraukus kirtį iš prevokalinio *-ì- ir galinio *-à, dėl ko susiformavo aukštas tonas, sukėlęs metatoniją prieš tai einančiame skiemenyje. Tonų kontūrų atsiradimas rytų baltų kalbose turi įdomią paralelę Frankonijos priegaidžių raidoje. Prūsų kalboje, kitaip nei lietuvių ir latvių, būta kiekybinės, o ne toninės priešpriešos balsių sistemoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltų-slavų kalbos; Istorinė akcentologija; Pederseno dėsnis; Balto-Slavic; Historical accentology; Pedersen’s Law.

ENAccording to Pedersen’s law, the accent was retracted in Lith. acc. sg. dùkterį ‘daughter’ <*duktèrim, Greek θυγατέρα, and similar word forms. A reconsideration of the Balto-Slavic accent laws opened the way to explain the origin of Dybo’s “dominant” suffixes on the basis of Derksen’s end-stressed paradigms. Generalization of the Low tone of pretonic syllables to barytone forms of mobile accent paradigms gave rise to Olander’s “unaccented word-forms” with distinctive Low tone on the initial syllable. The rise of distinctive tone in Slavic originated from the extension of Pedersen’s law. In East Baltic, tonal contours came into being when the stress was retracted from prevocalic *‑ì‑ and final *‑à, yielding a rising tone that caused metatony in the preceding syllable. The rise of tonal contours in East Baltic has an interesting parallel in the development of the Franconian tone accents. Unlike Lithuanian and Latvian, Prussian had a quantitative but no tonal distinction in the vowel system. [From the publication]

• Aprioristic versus empirical linguistics: the case of Balto-Slavic accentuation / Frederik Kortlandt. Baltistica. 2019, t. 54, Nr. 1, p. 105-112.
• Baltica & Balto-Slavica / Frederik Kortlandt. Amsterdam : Rodopi, 2009. xiv, 440 p.
• Balto-Slavic personal pronouns and their accentuation / Frederik Kortlandt. Baltistica. 2013, t. 48, Nr. 1, p. 5-11.
• On Derksen’s law and related issues / Frederik Kortlandt. Baltistica. 2012, t. 47, Nr. 1, p. 5-14.