Filosofijos kategorijos teisiniame reguliavime
LTŽmonių elgesį reguliuoja daugybė veiksnių: religija, tradicijos, įstatymai, valstybės institucijos, įtakingi asmenys, emocijos, protas, širdis, sąžinė. Tačiau būtent teisinis visuomenės gyvenimo reguliavimas yra viena svarbiausių teisės teorijos kategorijų. Teisinio reguliavimo priežastys skirtingose santvarkose yra nevienodos. Pavyzdžiui, valstybėje, kurioje vyrauja klasinė santvarka, žmonių elgesys reguliuojamas teisinėmis priemonėmis siekiant sunorminti vienų socialinių grupių agresiją kitų socialinių grupių atžvilgiu. Demokratinėje valstybėje, priešingai – teisiniu reguliavimu siekiama derinti priešingų grupių interesus, šitaip palaikant socialinę santarvę visuomenėje. Kaip rodo praktika, efektyvesnė yra demokratinė teisinio reguliavimo forma, kai teisės priemonėmis siekiama reguliuoti žmonių santykius tam, kad jie būtų teisingi, įtvirtintų visų socialinių grupių teises. Tai reiškia, kad teisinis reguliavimas tam tikra prasme gali būti vadinamas žmonių elgesio socializavimu siekiant visuomenės saugumo bei gebėjimo pasipriešinti galimoms viešpatavimo ir pavergimo tendencijoms. Žmonių elgesio reguliavimas siejamas su žmogaus sąmone – jis įmanomas tik per ją, ypač atsižvelgiant į tai, kad žmogaus elgesiui turi įtakos ne vien teisė, bet ir daugybė kitų faktorių: kitos socialinės normos, ekonominė ar kita nauda, baimė, sąžinė ir pan. Ir nors šių kitų faktorių poveikis gali būti teisiškai reikšmingas, vis dėlto teisinis reguliavimas remiasi tik teisinėmis poveikio žmonių sąmonei ir elgesiui priemonėmis, kurios, prieš tapdamos teisinėmis kategorijomis, glaudžiai sąveikauja su bendresnėmis – filosofinėmis kategorijomis. Šios straipsnyje ir apžvelgiamos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Įstatymų leidyba; Teisinis reguliavimas; Vertybė; Moralė; Elgesys; Legislation; Legal regulation; Value; Moral; Behavior.
ENHuman behavior is regulated by many factors. Among them we identify religion, traditions, laws, courts, state institutions, influential individuals, emotions, mind, heart, conscience. Legal regulation of a society, however, is one of the most important legal theory categories. The reasons for legal regulation are different in different systems. For example, in a state dominated by a classical system, the behavior of people is regulated by legal means that pursue to standardize the aggression of one social group against other social groups. On the contrary, in a democratic state, the legal regulation seeks to coordinate the interests of the opposing groups, thereby maintaining social cohesion in the society. As practice shows, the democratic form of legal regulation is more effective when legal means are aimed at regulating human relations to make them fair and consolidating the rights of all social groups. This means that legal regulation can be called the socialization of human behavior for the protection of the society and development of resistance to domination and enslavement. The regulation of human behavior is related to human consciousness – it is driven by conscious processes and especially with regard that not only the law affects the behavior of a person, but also other social norms, economic or other benefits, fear, conscience, etc. However, although these other factors may legally be significant, legal regulation rests only on legal mechanisms that control human consciousness and behavior. Before becoming legal categories, they closely interact with the more general philosophical categories. These categories are considered in the article. [From the publication]
- Ar įmanoma sąžinės laisvė nuo pačios sąžinės? / Andrius Narbekovas, Birutė Obelenienė. Soter. 2007, 24 (52), p. 89-103.
- Konstituciniai principai ir konstitucijos tekstas / Egidijus Kūris. Jurisprudencija. 2001, Nr. 23 (15), p. 46-70.
- Konstruktyvioji teisės epistemologija / Darijus Beinoravičius. Logos (Vilnius). 2013, 74, p. 108-119.
- Moralės normos konstituciniuose teisiniuose santykiuose / Gediminas Mesonis, Kazimieras Meilius. Jurisprudencija. 2002, Nr. 31 (23), p. 5-13.
- Sąžiningumo principo įgyvendinimas / Algis Norkūnas. Jurisprudencija. 2003, Nr. 42 (34), p. 5-11.
- Teisės teorija / Alfonsas Vaišvila ; Lietuvos teisės universitetas. Vilnius : Justitia, 2000. 375 p.
- Teisinio ir moralinio diskursų antitezė / Leonarda Jekentaitė. Jurisprudencija. 2006, Nr. 9 (87), p. 12-18.
