Išsilavinęs, pasiturintis verslininkas ar su akcentu kalbantis turgaus prekeivis? Pasąmoningųjų nuostatų tyrimas rusų mokyklose

LTStraipsnyje pristatomas 2016 m. pavasarį Vilniaus mokyklose rusų dėstomąja kalba atliktas kalbėtojo vertinimo eksperimentas. Eksperimentu siekta išgauti pasąmoningąsias kalbines moksleivių nuostatas (vertinimus) ir nustatyti, ar tyrimo tikslais sąlygiškai išskirti keturi vilnietiško kalbėjimo stiliai yra atpažįstami rusų mokyklose ir su kokiomis socialinėmis reikšmėmis jie asocijuojami. 2014 m. pavasarį toks pat eksperimentas buvo atliekamas Vilniaus mokyklose lietuvių dėstomąja kalba. Jis patvirtino keltą hipotezę, kad esama aiškios vilnietiško kalbėjimo stilių hierarchijos, o stilius vieną nuo kito skiriantys kirčiuotoje pozicijoje vartojami nevienodos trukmės fonetinių kintamųjų /i/, /u/, /i + R/, /u + R/ variantai lietuvių kilmės moksleiviams yra socialiai reikšmingi ir funkcionuoja kaip socialinių žmonių tipų žymikliai, t. y. siejami su skirtingomis asmens savybėmis, profesijomis, tautine kalbėtojo kilme. 2016 m. eksperimentas grindžiamas prielaida, kad standartizavimo ideologijos kuriamos su slavų kilmės kalbėtojais asocijuojamos socialinės stigmos bus taip paveikusios rusų moksleivių pasąmoningąsias nuostatas, kad vilnietiško kalbėjimo stiliai jiems kels panašias asociacijas kaip ir lietuvių kilmės moksleiviams, kitaip tariant, stilius skiriantys fonetiniai variantai bus linkę nurodyti į tuos pačius kalbėtojų socialinius tipus.Straipsnyje pristatomas tyrimas patvirtino keliamą hipotezę. Nustatyta, kad slavų kilmės vilniečių vartojamą Kam+GalSL stilių linkstama suvokti kaip atskleidžiantį slaviškąją tapatybę, tačiau nefunkcionuojantį kaip aukšto socialinio statuso ir didelės profesinės kompetencijos žymiklį.Taigi nors eksperimento dalyviai priklauso slavų etninei grupei, jų kalbinės nuostatos nėra lingvocentriškos: jie dalyvauja tame pačiame socialinių reikšmių lauke kaip ir lietuviai (slaviškai tarčiai apibūdinti renkasi reikšmes nelietuvis, ne toks išsilavinęs, ne tokį gerą darbą turintis), todėl gali būti, kad tokią pačią ideologinę schemą taiko pasąmoniniu lygmeniu vertindami slavų kilmės kalbėtojų (taigi ir savo pačių) kalbą. Į šio stiliaus socialinių reikšmių lauką jie taip pat įtraukia kitoniškumą, prastus komunikacinius gebėjimus, žemą socialinį statusą ir darbininkiškas profesijas nurodančias reikšmes. Vilniečiams lietuviams būdingas kirčiuotų /i/, /u/, /i + R/, /u + R/ trukmės variantiškumas rusų vilniečių kalbinėje bendruomenėje, regis, įgauna nevienodą vertę. Iš tarmės kildinamais fonetiniais variantais išsiskiriantis Kam stilius rusų moksleivių yra suvokiamas kaip esantis žemesnės socialinės vertės palyginti su Kam+GalLT ir Neu stiliais, kuriems būdingi standartizavimo ideologijos stipriai stigmatizuojami ir tipiškomis Vilniaus kalbos ypatybėmis vadinami fonetiniai variantai. Kam+Gal LT ir Neu stiliai asocijuojami su aukšto socialinio statuso, didelių pajamų, vadovaujamų pareigų ir didelės profesinės kompetencijos kalbėtojų socialiniu tipu, tik skirtingais jo potipiais, o štai Kam stiliaus reprezentantai charakterizuojami kaip provincialūs, žemesnio statuso, darbininkiškų profesijų ir aptarnavimo/paslaugų srities atstovai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kalbos variantai; Kalbėtojo vertinimo eksperimentas; Nuostatos; Pasąmoningosios; Pasąmoningosios nuostatos; Socialinė reikšmė; Sociolingvistika; Vilniaus kalba; Language variation; Social meaning; Sociolinguistics; Speaker evaluation experiment; Subconscious atittudes; Vilnius speech.

ENThe article focuses on the speaker evaluation experiment conducted in the spring of 2016 in Vilnius schools with Russian as the language of instruction. The aim of the experiment was to reveal the students’ subconscious attitudes (evaluations) and determine whether the four speaking styles of Vilnius, which had been distinguished conventionally for the purposes of the research, were recognized by the respondents and what social meanings the styles were associated with. The same experiment was conducted in 2014 in Vilnius schools with Lithuanian as the language of instruction. The study proved the hypothesis that there was a clear hierarchy of the speech styles differentiated by the variants of /i/, /u/, /i + R/, /u + R/ of different duration used in a stressed position. The styles are socially significant to ethnic Lithuanian school students and function as markers of social personality types associated with different personality traits, professions and ethnicity. This year’s experiment is based on the assumption that the social stigma created by standardization ideology and associated with Slavic speakers has affected the subconscious attitudes of students from Russian schools so much that Vilnius speech styles will evoke to them similar associations to those of the students of Lithuanian origin; in other words, phonetic variants which distinguish the styles are likely to identify the same social types of speakers. The research has proved the initial hypothesis. The style Kam+GalSL used by Vilnius city dwellers of Slavic origin tends to be perceived as revealing a Slavic background but does not serve as a marker of high social status and high professional competence.Therefore, even though the participants of the experiment attend Russian schools, their linguistic attitudes are not lingo-centric, namely, they are involved in the same field of social meanings as the Lithuanian school students (such social meanings as non-Lithuanian, less educated, having a poorer job are chosen when reflecting on the Slavic pronunciation). Therefore, the respondents may apply the same ideological scheme on the subconscious level while evaluating the speech of a group to which they belong according to the distinguished features of stimuli. Additional social meanings of this style include otherness (weird), poor communicational skills (poor speaker), low social status and working-class professions indicating meanings (laborer, janitor, market dealer). It seems that the variability of duration in stressed /i/, /u/, /i + R/, /u + R/, which is typical of Lithuanian city dwellers in Vilnius, acquires a different value among Russians speakers in Vilnius. The Kam speaking style, originating from a dialect and distinguished by phonetic variants, is associated with a lower social value in comparison with the styles Kam+GalLT and Neu, which include strongly stigmatized phonetic variants, associated with the speech of Vilnius city dwellers. Both styles Kam+GalLT and Neu are associated with a social type of a speaker of high social status, substantial income, leading positions and high professional competence; however, their sub-types of association are different. Representatives of the Kam speaking style are characterized as provincial, of lower status, working-class professions and representatives of the services area. [From the publication]