Large social inequalities and low levels of socio-economic segregation in Vilnius

LTAnalizuojama Vilniaus miesto gyventojų socio-ekonominė segragacija ir jos kaita 2001-2011 m. Profesinės gyventojų struktūros duomenys yra naudojami kaip indikatorius atspindintis gyventojų socio-ekonominį statusą. Tyrimas atliktas surašymo apylinkių lygmeniu. Analizuojamos ir lyginamos segregacijos tendencijos trijose miesto zonose: centriniame mieste, daugiabučių kvartaluose ir priemiestinėje zonoje. Apskaičiuoti segregacijos, izoliacijos, skirtingumo indeksai ir vietos koeficientai 2001 ir 2011 m. Nustatyta, kad socio-ekonominė segregacija Vilniaus mieste auga nežymiai, tačiau ryškėja skirtumai tarp šiaurinės ir pietinės miesto dalių. Daroma išvada, kad pagrindiniai veiksniai lemiantys gyventojų segregacijos augimą Vilniuje yra susiję su didele daugiabučių dalimi apgyvendinimo struktūroje bei policentrine Lietuvos miestų sistema. [lvb.lt]Reikšminiai žodžiai: Miesto regionas; Metropolinis regionas; Erdvinė segregacija; Post-komunistinis miestas; Miesto transformacija; Segregation; Socio-spatial transformation; Social inequality.

ENThe city of Vilnius has experienced major shifts in occupational structure between 2001 and 2011 and at the same time there were major transitions in the housing market and suburbanisation. The main aim of this chapter is to get more insight in recent socio-economic segregation processes in Vilnius. We used occupational groups as a proxy for socio-economic status, and census tract level data to measure segregation in Vilnius and its three main housing zones during 2001 and 2011. Notwithstanding the major economic and social changes in post-communist society, we found low levels of segregation and modest change during the last decade. Local patterns of segregation were explored using location quotient maps. The analyses illustrated a deepening social divide in the city between the relatively rich north and the poorer south of the city, but the inner city changes are somehow ambiguous. In this chapter we argue that the main factors of socio-spatial change in Vilnius are related to an exceptionally high share of housing estates in the city and the polycentric urban system of the country. Together with 'fast-track' reforms after 1990 this urban system gave a unique character to the current processes and patterns of segregation. © 2016 selection and editorial material, Tiit Tammaru, Szymon Marcińczak, Maarten van Ham, Sako Musterd; individual chapters, the contributors. All rights reserved. [academia.edu]