Vilniaus piešimo mokykla, 1866-1915

LT"Lietuva, kuri yra taip toli, Lietuva davė galimybę suvokti savo talentą daugeliui dailininkų, ar tai būtų Rusijos patriotai, tokie kaip Levitanas <...>, ar Prancūzijos, kuriems Paryžius buvo tapybos Meka". Ta Lietuva šių dailininkų litvakų atmintyje vis išplaukdavo kaip pilkas ir lietingas Rusijos imperijos pakraštys, pirmoji jų sostinė Vilnius, kurio gyventojų daugumą sudarė jų bendratautiečiai ir jo širdyje įsikūrusi Vilniaus akademija, kuriai vadovavo žilaplaukis ir vienaakis profesorius, kalbantis tik rusiškai. Šiandienos skaitytojui šis žodžių derinys iškart suskamba kaip nesusipratimas. Nebuvo XX a. pradžios Vilniuje jokios akademijos, ir išvis, jokios aukštosios mokyklos. Tai kas gi buvo tas Paryžiaus litvakų "prieškambaris" kas toji mistiškoji "Académie de Vilna"? Tai nedaug kam žinoma Vilniaus piešimo mokykla, kurią 1866 m. imperijos valdininkų sumanymu įkūrė specialiai tam pakviestas rusų dailininkas Ivanas Trutnevas. Šioji mokykla ligi šiol nebuvo susilaukusi išsamaus tyrimo, išskyrus pavienius informacinius pranešimus jos egzistavimo metu ir kiek platesnes žinias sovietmečio leidinyje. Ir ko gero, ne todėl, kad šioji mokykla nebūtų buvusi verta dėmesio, o dėl paties objekto nepatrauklumo - jos įkūrimo ir veikimo laikas sutapo su gana niūriu Lietuvos istorijos laikotarpiu - situacija po nacionalinio išsivadavimo kovų nuslopinimo. Šis laikotarpis kultūriniu požiūriu ganėtinai sudėtingas ir nevienalytis, dažnai šykščiai teatveriantis tyrinėtojams savo paslaptis - egzistuojanti istoriografija rusų kalba gana tendencinga, oficialūs dienraščiai daugiausiai spausdino dailininkų nekrologus ir skelbimus, retus informacinius pranešimus, o recenzijų žanras praktiškai atsirado po ilgos tylos paskutiniaisiais XIX a. dešimtmečiais pradėjus rengti oficialias vietines ir atvežtines dailės parodas. [...].Vilniaus piešimo mokyklos tyrimo naujumas gali būti siejamas su keletu pagrindinių faktorių. Svarbiausias jų - bandymas pažvelgti į Vilniaus piešimo mokyklą ne atsietai nuo bendros XIX a. II pusės-XX a. pr. dailės situacijos, o mėginant susieti jos veiklą ir konkrečius rezultatus su to meto meniniu gyvenimu, kartu įvedant į mokslinę apyvartą daugybę lig šiol netyrinėtų šaltinių, leidžiančių plačiau įsigilinti į šios mokyklos veiklą. Kitas svarbus monografijos naujumo aspektas - mėginimas kiek įmanoma išsamiau nušviesti ilgamečio šios mokyklos vadovo Trutnevo, nulėmusio jos veiklos pobūdį, biografiją. Taip pat pirmąkart bandoma surinkti į vieną vietą po pasaulį išsisklaidžiusių žymių ir visai nežinomų šios mokyklos auklėtinių vardus bei pavardes. Tad pagrindinis šios monografijos tikslas - išryškinti Vilniaus piešimo mokyklos reikšmę XIX a. II pusės-XX a. pradžios dailės raidai - siejamas su keturiais pagrindiniais uždaviniais: kiek įmanoma išsamiau nušviesti Vilniaus piešimo mokyklos atsiradimo prielaidas, jos veiklą ir organizacinę struktūrą, dėstymo programas, išryškinti mokyklos vadovo įkūrėjo asmenybę, aptarti jo pedagoginę, kūrybinę bei visuomeninę veiklą, nustatyti Vilniaus piešimo mokyklos ir Juozapo Montvilos Techninio piešimo klasių tarpusavio priklausomybę, išryškinti kitų Vilniaus piešimo mokyklos dėstytojų veiklą, ir svarbiausia, išaiškinti joje besimokiusiųjų pavardes ir jų vėlesnį indėlį į pasaulio dailės aruodus. Peterburgo, Maskvos archyvuose.Vilniaus piešimo mokyklos istoriją ir žinias apie jos įkūrėją Ivaną Trutnevą pavyko rekonstruoti pasitelkus senuosius dokumentus, saugomus įvairiuose asmeniniuose ir švietimo įstaigų fonduose Vilniaus, Sankt Peterburgo, Maskvos archyvuose. Deja, pats Vilniaus piešimo mokyklos archyvas praktiškai nėra išlikęs, o gal niekada ir nebuvo kauptas sistemingai. Tad ir knygoje pateikiami mokinių sąrašai nėra išsamūs. Pavardės monografijoje rašomos, remiantis originalo rašyba. Tais atvejais, kai asmuo turi lietuviškos pavardės transkripcijos tradiciją, naudojamas lietuviškas pavardės variantas. Kai kurios mums nežinomų dailininkų pavardės pateikiamos be inicialų, tokios, kokios buvo aptiktos pirminiuose šaltiniuose. Citatas bei publikuojamus dokumentus iš rusų ir lenkų bei prancūzų kalbų vertė monografijos autorė. Jų kalba netaisytąjį taip pat yra publikavusi keletą su monografijos tema susijusių straipsniųs, 2017 m. surengė platų atgarsį sulaukusią Vilniaus piešimo mokyklos dėstytojų ir auklėtinių kūrybos parodą ir išleido išsamų jos katalogą. [Iš straipsnio, p. 6-9]Reikšminiai žodžiai: Vilniaus piešimo mokykla (Vilnius Drawing School); Vilnius; Dailės mokyklos; Piešimas; Dailė; Dailininkai; Pedagogai; Mokiniai; Vilnius Drawing School; VIlnius; Art schools; Drawing; Art; Educators; Students.

ENSo, what was this Academy of Vilnius, which nurtured so many remarkable artists? This question is still bothering a great number of researchers of L'École de Paris, let alone society at large. Specialists know the answer - it is the largely forgotten Vilnius Drawing School, which was founded by officials of tsarist Russia at the end of 1866. It operated up until the beginning of World War I, and in 1915, its entire inventory was evacuated to the depths of Russia, to Samara. Unfortunately, the archive of the Vilnius Drawing School did not survive, the related historiography is very scarce, and the information it contains is not always correct. We managed to reconstruct the twists and turns of the founding of the school, the nature of its activity, the peculiarities of art teaching, as well as the names and surnames of its teachers and students by referring to long-term research into the documents held in various collections of the archives ofVilnius, St. Petersburg and Moscow. Names of persons who studied there in later years were discovered while exploring the biographies of many famous artists and other related historiographic and iconographic material scattered in the European, American and African continents. Therefore, we should speak about the Vilnius Drawing School as a multinational phenomenon that made a certain impact on art and art management of other countries. [...] Though the initial motive for establishing a drawing school in Vilnius was the need to decorate the newly furnished Eastern Orthodox churches and to promote Russian culture in Lithuania, a school of this type was necessary for the modernisation of the country as one of many newly established educational institutions, mostly regional schools and gymnasiums, in which the subject of drawing was also introduced.It was one of the first specialised schools in imperial Vilnius, and founding schools of higher education was not in the plans of authorities at that time.The Vilnius Drawing School operated by democratic principles, and was open to everyone willing to learn drawing regardless of their social status and gender. Besides the offspring of local nobles, to whom drawing, as well as music, was a cultured pastime, daughters of government officials who considered it prestigious, and those to whom art was a calling, the school was also necessary for the children of the city’s residents and the liberated lower classes, as the demand for education was growing along with industrial and urban development.With the founding of the Vilnius Drawing School, the increasing demand for craftsmen and the improvement of their skills was taken into account. Thus two departments were established at the school - the School of Crafts and the Painting Classes, which were intended to meet different needs.At the end of the nineteenth century, with rapid modernisation of society and the appearance of new fields of activity for urban residents, the improvement of professional skills became more urgent and the need for highly skilled workers grew. Thanks to the relentless efforts of Ivan Trutnev, and with the help of interested private sponsors, the teaching of crafts at the Vilnius Drawing School was completely separated from teaching purely for artistic purposes by founding a private teaching institution - the Free Sunday Classes of Technical Drawing and Draughtsmanship. These classes were not subject to the requirement to hire exclusively Russian teachers, loyal to the authorities, which was obligatory for public schools. Former alumni of the Vilnius Drawing School were also employed there.As Ivan Trutnev was the head of both the Drawing School and the Classes of Technical Drawing, which are conveniently called by the name of their sponsor Józef Montwill, their activity, despite their geographic location in the city, was often intertwined. In addition to technical drawing and draughtsmanship, special courses in painting and sculpture were taught at Montwills Classes, which were attended by several artists who later became famous. Some of them attended both schools. In the early twentieth century, when other art-related schools appeared in Vilnius (the Drawing Classes of the Mark Antokolsky Society for Industrial Art and the Art College under the Vilnius Art Society), several artists-to-be also studied there. Incidentally, international authors writing about the artists who studied in Vilnius, often do not have a clear idea where exactly they studied and what was going on in Vilnius at that time, and confine themselves to abstract references, such as “the Vilnius art school”, “a higher art school in Vilnius” or the already mentioned “Acadėmie de Vilna”. As a result, artists who did not attend the Vilnius Drawing School, among them Lasar Segall, Jacques Lipchitz, Piotr Hermanowicz and others, are sometimes attributed to the school’s alumni. [...] The Vilnius Drawing School gradually became the hub of artistic life not only for Russians, but also for the city’s residents of all nationalities, training the understanding of art of ordinary citizens and providing adequate education for thousands of craftspeople-to-be. Hundreds of art teachers-to-be, and, most importantly, almost a hundred professional artists who were later scattered all around the world, learned the basics of art and the skills of classical drawing in this school. It was thanks to their high professionalism that their first modest art school was later referred to as an art academy. [From the publication]