The Semantics of spatial prepositions: the main trends of research

LTŠiame straipsnyje apžvelgiami gausūs erdvės prielinksnių semantiniai tyrimai iliustruojant juos įvairių kalbų pavyzdžiais. Tradiciniu požiūriu prielinksnio reikšmė nagrinėjama atsižvelgiant į jo tarpusavio santykius su kitais žodžiais, t.y. sintagmose, kai pabrėžiama konteksto svarba, ir paradigmose, atspindinčiose hierarchinius santykius kalbinėje sistemoje. Ir vienu, ir kitu atveju semantika ir pragmatika yra atskiriamos, o įvairios prielinksnio reikšmės nėra laikomos susijusiomis. Tačiau dėl nuorodų į sinonimus (šis deskriptyvinėje analizėje naudojamas principas dažnai pasitaiko žodynuose) ir dėl iš dalies teisingų universalių kategorijų, kurias be verifikacijos siūlo paradigmas tiriantys mokslininkai, klasikiniuose tyrimuose ne visada pavyksta tiksliai diferencijuoti prielinksnio reikšmes. Štai kodėl pastaruoju metu vis labiau pereinama prie kognityvinio požiūrio į semantiką, kai prielinksnio reikšmė tiriama per kalbos ir mąstymo ryšį, akcentuojant žmogiškosios patirties svarbą. Prielinksnio polisemijos ir sinonimijos analizei kognityvistai vartoja figūros ir fono terminus, nuosekliai taiko geometrinius parametrus bei atsižvelgia ne tik į objektų išdėstymą erdvėje, bet ir į jų funkcinius (talpos, jėgos dinamikos) ir kitus ryšius. Be to, įsivedamas laipsniuojamų radialinių kategorijų principas, paaiškinamas giminės panašumais, bei remiamasi iš geštaltų psichologijos kildinama prototipų teorija, tad kitaip nei klasikiniuose reikšmių aprašuose, prielinksnio polisemija yra laikoma motyvuota, o reikšmių perkėlimas grindžiamas mentalinių erdvių bei konceptualiosios metaforos teorijomis.Straipsnyje teigiama, kad kognityvinis požiūris gali pateikti daugiau reikšmės niuansų kalboje ir/ar tarp kalbų, todėl tokie tyrimai yra ypač aktualūs ir svarbūs plėtojant leksikografijos, mašininio vertimo idėjas, kalbų mokymo(si) procese, o taip pat suvokiant ryšius tarp kalbų ir kultūrų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kognityvinė kalbotyra; Polisemija; Prielinksniai; Prielinksnis; Semantika; Sinonimija; Struktūralizmas; Cognitive linguistics; Polysemy; Preposition; Prepositions; Semantics; Structuralism; Synonymy.

ENThe paper overviews the main trends of research into the semantics of spatial prepositions, as demonstrated by a plethora of papers on linguistic data from a variety of languages. The more traditional approach focuses on the locative meaning with respect to other words—both syntagmatically and in paradigms, thus ruling out pragmatics—and considers multiple senses of the same preposition to be arbitrary. In contrast, the modern framework employs the principles of cognitive linguistics for semantic analysis, highlighting the conceptual structuring of entities or relations in extralinguistic reality. On the basis of geometric, functional, and other relations between the figure and the ground, it attempts to explicate not only prepositional synonymy, but also extensive polysemy as a form of categorisation. As a consequence, the distinct meanings of a preposition are considered to be related, deriving either from the prototypical sense or any other sense which is related to it, and arranged in a network. The modern line of investigation may provide more possibilities for researchers interested in one language and/or in cross-linguistic studies, thus contributing to the development of lexicography, translation, and other fields of applied linguistics. [From the publication]