What does “language” mean for its users? Constructing a theoretical model of a notion of language in the public space

LTStraipsnio tikslas – sukurti kalbos sampratos viešojoje erdvėje teorinį modelį. Toks modelis paaiškintų, kaip kalba suvokiama viešojoje erdvėje (straipsnyje tai vadinama „viešąja kalbos samprata“). Modelis konstruojamas analizuojant ir apibendrinant ankstesnius tyrimus šia tema. Šiai analizei atrinkti tyrimai, priskiriami kognityvinei kalbos ideologijų tyrimų paradigmai, kuriuose, pasitelkiant kognityvinės paradigmos sąvokas, analizuojamas abstraktaus domeno „kalba“ konceptualizavimas. Į analizę įtraukti keli kiti tyrimai, kuriuose daromos išvados apie kalbos konceptualizavimą viešojoje erdvėje, nors ir nėra remiamasi kognityviniu požiūriu. Iš viso į analizę įtraukta 12 straipsnių. Rezultatai rodo tris viešosios kalbos sampratos aspektus. Pirmasis pavadintas „reprezentacija“: čia svarstoma, kokią kalbą ir (ar) jos atmainas viešosios erdvės dalyviai supranta kaip „savo“ (t.y. kokios kalbos atmainos reprezentuoja juos). Tokia kalba gali būti bendrinė valstybinė kalba arba nebendrinė kalbos atmaina (kasdienė kalba, tarmė, kelių etnolektų pagrindu susiformavusi atmaina ir t. t.). Antrasis aspektas pavadintas „ekspertize“: čia aiškinamasi, kas moka „tikrąją“ arba „gerą“ kalbą. Tai gali būti kalbos ekspertas arba ne, o pastarasis gali būti vaizduojamas arba kaip vienas žmogus (t. y., pats individas nusprendžia, kokia yra jo kalba) arba kaip dauguma („sprendžia tauta“ / „gera kalba yra tai, kaip kalba tauta“). Trečiasis aspektas pavadintas „funkcija“ ir nurodo į tai, ką viešosios erdvės dalyviai apibūdina kaip pagrindinę kalbos funkciją. Ši funkcija gali būti komunikacinė, identifikacinė arba ryšių kūrimo/stiprinimo funkcija.Komunikacinė funkcija reiškia, kad kalba suprantama kaip bendravimo priemonė, o identifikacinė – kad kalba yra tapatybės dalis ir naudojama kaip tos tapatybės išraiška. Ryšių kūrimas/stiprinimas reiškia, kad kalbos funkcija yra sieti vienos bendruomenės/visuomenės narius. Šį analizės modelį galima naudoti kalbos ideologijų tyrimams, ypač tais atvejais, kai tyrimais siekiama palyginti kalbos sampratas viešosiose diskusijose apie kalbą skirtingose šalyse. Visuose tyrimuose, kuriais paremtas sudarytas modelis, analizuojamos Europos arba Šiaurės Amerikos šalys, kurių kalbinė aplinka galėtų būti apibūdinama kaip „bendrinės kalbos kultūra“; todėl modelį galima pildyti kitais tyrimais ir toliau tobulinti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kalbos ideologijos; Kalbos ideologiniai debatai; Kalbos samprata; Kalbos sampratos; Konceptualioji metafora; Kultūrinis modelis; Viešoji erdvė; Conceptual metaphor; Cultural model; Language ideological debates; Language ideologies; Notion of language; Notions of language; Public sphere.

ENResearch into language ideologies is a fast growing field of research, especially within its critical paradigm, highlighting reproductions of dominant and often repressive ideologies about language (racism, sexism, nationalism, etc.). On the other hand, the other, cognitive paradigm has contributed to the field of language ideology by way of closer insights into the world of the speaker, providing a more subtle understanding of the cognitive processes at work behind attitudes to language and ideologies of language. Some of the studies employing the cognitive approach have also looked to how “language” is conceptualised in public discourse. In spite of the differences in the material and the foci in these studies, re-occurring patterns have begun to emerge. This paper offers a systematic review of these studies in order to answer the question “What elements of notions of language have been identified in the research on public debates about language?”. The aim of this review is to create a theoretical model of the “public notions of language”, which would explain differences in understanding of language in public debates. A total of 12 studies examining public notions of language have been collected, analysed and their findings synthesized into a model of a public notion of language. Three key elements construct the notion of language: (1) the function of language, (2) the identification of linguistic expertise, or who the bearer of true/good language is and (3) the identification of language variety which is representative of the language users. [From the publication]