Cleaning mums and brave policemen: gender representation and genderinclusive language in EFL teaching materials in Lithuania

LTSocialinės lyties kalbinės raiškos ir įvaizdžio kūrimo aspektai anglų kalbos (kaip svetimosios ar antrosios) vadovėliuose yra sulaukę nemažai tyrėjų dėmesio, tačiau lyties raiška Lietuvoje leistuose anglų kalbos vadovėliuose iki šiol analizuota sporadiškai (Brusokaitė, Verikaitė-Gaigalienė 2015), o tyrimų, skirtų ne vadovėliams, bet kitoms mokymo priemonėms, iki šiol beveik neatlikta. Šiame straipsnyje kiekybiniu (pasitelkiant tekstynų analizės įrankius) ir kokybiniu (remiantis turinio analize) būdu analizuojamos socialinės lyties vaizdavimo tendencijos keturiose – dviejose pratybų ir dviejose testų – anglų kalbos (kaip svetimosios) mokymo priemonėse, išleistose 2005–2017 m. Lietuvoje. Remiantis ankstesnių tyrėjų įdirbiu, straipsnyje nagrinėjamos tiek lytį nurodančios kalbinės raiškos priemonės (pvz., įvardžių, kreipimosi formų, šeimos ir lyties vaidmenis įvardijančių daiktavardžių vartosena), tiek vartosenos kontekstas, t. y. lyčių formavimo stereotipai. Atlikto tyrimo rezultatai patvirtina ankstesnių tyrėjų (plg. Hellinger 1980; Porreca 1984; Ansary, Babaji 2003; Pihlaja 2007; Lee 2016) rastas lyties įvaizdžio kūrimo vadovėliuose tendencijas: analizuotose mokymo priemonėse dominuoja vyrišką lytį atspindinčios kalbinės raiškos priemonės, o moterys dažniau nei vyrai yra pateikiamos stereotipizuotuose kontekstuose. Vyrai neretai pristatomi kaip lyderiai, šeimos maitintojai, o moterys siejamos su namų ir šeimos sritimi, jos dažniau vaizduojamos kaip bailios, silpnos ir pagalbos stokojančios būtybės. Tokia vartosena, viena vertus, rodo, jog analizuotų mokymo priemonių autoriai (sąmoningai ar nesąmoningai) palaiko ir rizikuoja mokiniams įskiepyti patriarchalines lyties įvaizdžių kategorijas, kurios neatspindi modernioje visuomenėje kintančių kultūrinių lyčių santykių modelių (Britton, Lumpkin 1977; Peterson, Lach 1990).Kita vertus, nei šiuose tekstuose pasirinktos lyties įvaizdžio kūrimo strategijos, nei kalbinių lyties įvaizdžio raiškos priemonių vartosena neatspindi šiandienės anglų kalbos vartosenos tendencijų, kurios pirmenybę vis dažniau teikia lyčiai neutralioms kalbinės raiškos priemonėms (plg. Pauwels 2001; Romaine 2001; Baker 2010). Mokymo priemonių rengėjams ateityje reikėtų daugiau dėmesio skirti kalbinei lyties raiškai: vengti stereotipinių lyčių įvaizdžių ir šališkumo lyties atžvilgiu, atsižvelgti į kintančius lyčių santykius šiandienėse britų ir amerikiečių visuomenėse ir juos atitinkamai atspindėti mokymo medžiagoje. Tai padėtų praplėsti socialinės lyties sampratos ribas ir ugdyti kitokį (nebūtinai heteronorminį) mokinių požiūrį į lytį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Anglų kalba kaip svetimoji; Lyties kalbinė raiška; Lyties įvaizdis; Mokymo priemonės; Sociolingvistika; EFL; Foreign or second language; Gender representation; Gender-inclusive language; Lithuania; Sociolinguistics; Teaching materials.

ENGender representation in textbooks used for teaching English as a foreign or second language (EFL/ESL) has been analysed extensively and in various countries since the 1970s. According to most studies (e.g. Hellinger 1980; Porreca 1984; Ansary and Babaji 2003; Pihlaja 2007; Lee 2016), females tend to be underrepresented and depicted in stereotypical ways, which risks reinforcing gender clichés in students (Britton and Lumpkin 1977; Peterson and Lach 1990). To date, only a few studies (Brusokaitė and Verikaitė-Gaigalienė 2015) have focused on gender representation in teaching materials used in Lithuania; moreover, teaching materials other than textbooks remain underexplored. Using corpus analysis tools and criteria adapted from previous analyses of gender representation and language use in textbooks, this study takes a both quantitative and qualitative approach to the analysis of two EFL exercise books and two EFL test books published in Lithuania between 2005 and 2017 and currently available on the Lithuanian book market. The results show that males are more visible numerically; meanwhile, females are more likely to be represented in stereotypical ways. This article argues that neither gender representation nor language use in the books reflect developments in terms of gender equality in English-speaking societies (Pauwels 2001; Romaine 2001; Baker 2010). [From the publication]