Nes taip kalba žurnalistai: kaip radijas ir TV veikia lietuvių kalbos pokyčius

LTŠiuolaikiniame pasaulyje žiniasklaida ir apskritai medijos yra kasdieninės realybės dalis, neišvengiamai keičianti ir mūsų santykį su kalba. Vis dėlto lingvistikoje ir sociolingvistikoje nėra vieningai sutariama, ar žiniasklaida veikia kalbą ir jei taip, tai kaip. Tyrimais linkstama atmesti tiesioginę žiniasklaidos įtaką sistemingam kalbos kitimui – teigiama, kad žmonės nekopijuoja leksikos, tarties ar gramatinių formų iš ekrano arba tik labai ribotai ir tik tam tikromis sąlygomis. Tačiau netiesioginė žiniasklaidos įtaka patvirtinama – radijas ir TV veikia žmonių supratimą apie tai, kurios kalbos atmainos tinkamos viešumai, o kurios ne, ir taip prisideda prie atmainų santykinio prestižo bei jų galimybių ateityje. Straipsnyje išsamiau pristatomi teoriniai požiūriai į žiniasklaidos tiesioginę ir netiesioginę įtaką kalbai, kitų šalių tyrėjų pateikiami šios įtakos empiriniai įrodymai. Pasitelkiant įvairių lietuvių sociolingvistinių tyrimų duomenis svarstoma, kiek Lietuvos radijas ir televizija prisideda prie lietuvių kalbos pokyčių. Daroma išvada, kad žiniasklaida atliko standartizacijos vaidmenį ir prisidėjo prie tarmių nuvertinimo, nes jos nėra girdimos svarbiausiose nacionalinių transliuotojų televizijos ar radijo laidose iš svarbių kalbėtojų lūpų. Kartu žiniasklaida didina vilnietiškos kalbos prestižą visoje Lietuvoje, nes vadovėlinėmis normomis apibrėžtas tarties standartas nėra realizuojamas radijo ir televizijos eteryje net ir svarbiuose vaidmenyse, o žiniasklaidoje girdima kalba yra artimesnė vilnietiškai kalbos atmainai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Radijas; Televizija; Kalbos pokyčiai; Žiniasklaidos įtaka kalbai; Kalbinės nuostatos; Tarmės; Bendrinė kalba; Vilniaus kalba; Radio; Television; Language changes; Media influence on language; Linguistic attitudes; Dialects; Standard language; Vilnius speech.

ENIn the modern world, media have become an organic part of everyday life, which inevitably changes our relationship with language. However, so far there is no consensus in linguistics and sociolinguistics on whether media affect language, and if so, in what ways. So far there is little empirical evidence on media’s direct influence on language change – it is usually believed that people do not copy pronunciation or ways of talking from TV and radio or if they do, only in limited ways and under certain conditions. However, media undoubtedly exercise indirect influence – they affect understanding about what language is good and legitimate to use in public, and in this way influence the relative prestige and the future potential of different language varieties. The article presents a review of theoretical approaches to direct and indirect influence of media on language and empirical evidences on their influences from other countries. Then the article uses data from various published Lithuanian sociolinguistic studies to discuss the possible influence of Lithuanian broadcast media on the change of the Lithuanian language. The conclusion is reached that media have contributed to the standardization of Lithuanian and the devaluation of traditional dialects because the latter are not represented in the mainstream media programmes by speakers in serious roles. Recently media have also increased the prestige of the ‘lower’ Vilnius speech since the pronunciation standard prescribed in textbooks is not fully realized even by media speakers in serious roles, and the speech heard on radio and TV is closer to the variety spoken in Vilnius. [From the publication]

• Bendrinė lietuvių kalba Europos kalbų postandartizacijos kontekste / Rita Miliūnaitė. Bendrinė kalba. 2019, 92, 1 pdf (31 p.).
• Kalbos variantiškumas ir jo vertinimas perceptyviosios dialektologijos požiūriu: variantų ir vietų vaizdiniai / Daiva Aliūkaitė, Danguolė Mikulėnienė, Agnė Čepaitienė, Laura Geržotaitė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2017. 326 p.
• Lietuvių kalbos idealai : kaip keitėsi geriausios kalbos idėja / sudarė ir redagavo Loreta Vaicekauskienė. Vilnius : Naujasis židinys-Aidai, 2017. 312 p.
• Lietuvių kalbos mokytojai standartinės kalbos ideologijos nelaisvėje: nuostatos, praktikos, pasekmės / Miglė Keturkienė, Loreta Vaicekauskienė. Darbai ir dienos. 2016, t. 65, p. 31-52.
• Lietuvių kalbos norminimo šimtmetis : daug ideologijų ir šiek tiek vartosenos / Loreta Vaicekauskienė. Naujasis Židinys - Aidai. 2010, Nr. 5-6, p. 165-172.
• Lietuvos tarmių rezervatas. Socialiniai ir geografiniai tarmės mobilumo ribojimai tiesioginių tyrimų duomenimis / Loreta Vaicekauskienė, Erika Sausverdē. Taikomoji kalbotyra. 2012, 1 1 html.
• Oficialioji lietuvių kalba ir negyva kalba: žurnalistai apie bendrinę kalbą televizijoje ir radijuje / Loreta Vaicekauskienė. Darbai ir dienos. 2011, t. 55, p. 191-207.
• "Radijuj ir televizijoj gal net vilnietiškai jie kalba". Sakytinės žiniasklaidos ir Vilniaus kalbos nekirčiuotų kintamųjų /i:/, /u:/, /e:/, /o:/, /æ:/ ir /a:/ akustinė analizė / Ramunė Čičirkaitė. Taikomoji kalbotyra. 2016, 8 p. 107-135.
• Žiniasklaidos lyderių sociolingvistinė kompetencija visuomenės transformacijų kontekste : disertacija / Giedrius Tamaševičius. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2012. 130 p.