LTŠiame straipsnyje nagrinėjamas vienas ryškiausių 2012–2016 metų Lietuvos Vyriausybės skandalų – Vyriausybės nutarimo, susijusio su vadinamuoju „Vijūnėlės dvaru“, istorija. Per šio atvejo analizę siekiama atskleisti, kaip viešas skandalas gali būti pasitelktas politinei situacijai keisti. Taip pat straipsnyje aptariama mediatizacijos teorija ir jos praktinio pritaikymo problematika. Remiantis mediatizacijos ir veto žaidėjų teorijomis, siūlomas analizės metodas, kuris taikomas atliekant tyrimą, ar medijų logika daro įtaką politikams ir politiniams procesams. Minėtasis „Vijūnėlės dvaro“ skandalas taip pat padeda suprasti, kas – politikai ar žiniasklaida – turi daugiau įtakos formuojant darbotvarkę politiniame skandale ir kas lemia, kad keičiasi status quo ar nesikeičia. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mediatizacija; Politinė komunikacija; Viešoji politika; Skandalas; Žiniasklaida; Mediatization; Political communication; Public policy; Scandal; Mass media.
ENThe paper discusses one of the deepest scandals involving the Lithuanian government from 2012 to 2016: the story of the government resolution related to the so-called Vijūnėlė manor. The analysis of this case aims to disclose how political scandals can be used in order to change a political situation. The paper also discusses the mediatization theory and the difficulty of its practical application. It presents a method of analysis based on the mediatization and veto player theories, which method is used in order to ascertain whether media logic affects politicians and political processes. The Vijūnėlė manor case helps to understand who – media or politicians – are more influential when the agenda of a scandal is being set and what determines whether or not the status quo changes. [From the publication]