Abortų problema Lietuvoje 1919–1940 metais: tarp teisės ir moralės

LTStraipsnyje, kritiškai įvertinus neskelbtą dokumentinę medžiagą ir publikuotus šaltinius, siekiama atskleisti abortų problemą tarpukario Lietuvoje. Abortas, įvykstantis savaime, šio tyrimo kontekste nėra svarbus, todėl kaip darbo objektas išskiriamas dirbtinai nutrauktas nėštumas. Dėmesys skiriamas teisiniam abortų reglamentavimui, dirbtinio nėštumo nutraukimo priežasčių išryškinimui bei priemonėms, kuriomis jis buvo atliekamas. Siekiama parodyti skirtingus abortų vertinimus, vyravusius tarpukario Lietuvos visuomenėje. Iki 1935 m. baudžiamajame statute buvo numatyta, kad už visus dirbtinius abortus turi būti baudžiama. 1935 m. priimtu įstatymu legalus dirbtinis nėštumo nutraukimas buvo galimas tik tada, jeigu moters gyvybei grėsė pavojus arba ji tapo nusikaltimo auka. Toks pokytis leidžia spręsti apie tam tikrą pažangą to meto visuomenėje, tačiau tyrimas parodė, kad to nepakako. Moterys nutraukti nėštumą pasirinkdavo vedamos tokių motyvų kaip sunki ekonominė padėtis, taip pat dėl neigiamo visuomenės požiūrio į netekėjusią besilaukiančią merginą ar asmeninio apsisprendimo neturėti vaikų. Tokia priešprieša tarp įstatymų ir kasdienio gyvenimo turėjo įtakos tam, kad abortai buvo atliekami slapta, itin kenksmingomis sąlygomis bei priemonėmis. Susiklosčiusi ydinga praktika lėmė sunkius nėščiųjų susirgimus ar net mirtis. To meto visuomenėje abortai buvo vertinami kaip sunkus moralinis nusižengimas, tačiau kartu atkreiptas dėmesys, kad tik įstatymų nepakanka siekiant išspręsti dirbtinio nėštumo nutraukimo problemą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Abortas; Baudžiamoji teisė; Moralė; Nelegalus abortas; Nusikaltimas; Abortion; Crime; Criminal law; Illegal abortion; Morality.

ENThe main aim of this article is to show the problem of abortions in Lithuania in 1919–1940. To begin with, it is important to mention that abortion caused by natural circumstances is not important in the context of this research. This means that attention in this article is given mostly to the legal regulations of abortion, to motives why abortions were made in the first place and also how they were made. During the research author points out and shows different public opinions on abortion in Lithuania in 1919–1940. Until 1935 all abortions in Lithuania were illegal. But in 1935 new law was adopted which stated that abortion was legal only on two conditions – then women’s life was in danger and then pregnancy was the result of crime. This change of opinion on abortions suggests that society was improving but as the research showed it was not enough. The most common motives for induced abortion were: harsh economic situation, negative attitude of the society on unmarried pregnant women or personal decision not to have children. These differences of view, misunderstanding between the Law and everyday life of the people led to situation where abortions were made in very toxic environments by using harmful tools and measures. Moreover, this situation was the main cause of serious illnesses or even death of the pregnant. Also, society viewed abortions as great moral felony. However, it is hard to deny that there was an understanding between some that the Law itself is incapable of solving this induced abortion problem. [From the publication]

• Art and politics: the migration of images and ideas between Weimar Republic and interwar Lithuania / Gabrielė Radzevičiūtė. Meno istorijos studijos 2023, t. 14, p. 199-234.
• Dabartinės lietuvių kalbos žodynas / Stasys Keinys (vyriausiasis redaktorius).. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. XXIV, 967 p.
• Lietuvos religinės mažumos 1918-1940 m. valstybės globoje / Regina Laukaitytė. Bažnyčios istorijos studijos. 2010, 3, p. 243-270.
• Ribinės visuomenės portretas Lietuvos tarpukario dailėje / Gabrielė Radzevičiūtė. Ribos ir paraštės: socialinė kritika tarpukario Lietuvoje / sudarytojai: Norbertas Černiauskas, Gabrielė Radzevičiūtė. Vilnius : Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, 2022. P. 53-118.