Vasario 16-osios Lietuvos valstybingumo tradicija ir Kauno rusų bendruomenė: Jono Tatarincevo šeimos istorija

LTStraipsnyje svarstoma apie sąsajas tarp Vasario 16-osios Lietuvos valstybingumo tradicijos ir Lietuvos rusų tapatybės kaitos XX amžiuje. Šiuolaikiniame šalies viešajame diskurse dėmesys rusų etninės grupės praeičiai atsiskleidžia dažniausiai per vyraujantį Lietuvoje sovietinės okupacijos pasakojimą ir iš Rusijos sklindančią Antrojo pasaulinio karo istorijos versiją. Konfliktiškas šių dviejų pasakojimų santykis lemia, kad viešajame diskurse dažniau pristatomi įvairūs negatyvūs lietuvių ir rusų tarpusavio santykių aspektai nei šias etnines grupes siejančios istorinės patirtys. Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečio minėjimas yra palanki proga atsigręžti į primirštus bendros istorijos puslapius. Ši lietuvių ir rusų istorinių patirčių bendrystė straipsnyje atskleidžiama per advokato Jono Tatarincevo, kurio šeimos palikuonys iki šiol gyvena Kauno mieste, šeimos istoriją. Atskleidžiama, kaip reikšmingų Lietuvai XX a. pirmosios pusės politinių įvykių kontekste kito šio žmogaus ir jo šeimos narių pilietinės, etninės ir kultūrinės tapatybės raiška. Jono Tatarincevo šeimos istorija atspindi siekį integruotis į Lietuvos visuomenę, sujungiant lojalumo Vasario 16-osios valstybingumo tradicijai ir savitos etnokultūrinės tapatybės išlaikymo dėmenis. Konstatuojama, kad šiomis vertybėmis besirėmusių rusų inteligentų patirtys ne tik nepriklausomybės, bet ir sovietinės okupacijos laikotarpiu buvo artimesnės lietuvių negu sovietmečiu atvykusių į Lietuvą rusų šeimų patirtims (suėmimai, represijos, trėmimai). Šios patirtys neperteikiamos šiuolaikiniame Lietuvos viešajame diskurse, taip pat vyraujančiuose Lietuvoje ir Rusijoje istorijos pasakojimuose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: 1918 m. vasario 16 d.; Jonas Tatarincevas; Kauno rusų bendruomenė; Kultūrinis ir religinis tapatumas; Nacių okupacija; Pilietinė ir socialinė integracija; Rusai Lietuvoje; Rusų bendruomenė; Sovietų okupacija; Stačiatikiai; Červenės žudynės; Civic and social integration; Cultural and religious identity; February 16th, 1918: Russians in Lithuania; Jonas Tatarincev; Jonas Tatarincevas; Nazi occupation, Chervene massacre; Old believers; Russian community; Russian community in Kaunas; Soviet occupation.

ENThe present article discusses the relationship between tradition of Lithuania’s statehood of February 16th and identity formation of Lithuanian Russians in 20th century. The past of Russian ethnic group in Lithuania is most often interpreted by contemporary public discourse (politicians, online and printed media) considering two different perspectives. The first one is based on dominant in Lithuania narrative of the soviet occupation and the other one deal with official position of Russia to the history of World War II and politics of commemoration of its victims. Differences that characterize these two narratives lead often to presentation of various negative aspects from the past of Lithuanian-Russians relations in public discourse. 100th anniversary of restoration of Lithuania’s statehood serves as opportunity for analysis of alternative (positive) experiences based on common history. That’s why the present article focuses on family story of lawyer Jonas Tatarincevas who lived in Kaunas 1918–1941 and made his contribution to development of Lithuania’s statehood. It is revealed in the article what was influence of most important political processes of the first half of 20th century to formation of civic, ethnic and cultural identity of Jonas Tatarincevas and his family members. The family story of Jonas Tatarincevas symbolizes integration of Russians to Lithuanian society combining loyalty to tradition of Lithuanian statehood of February 16th and preservation of non-dominant ethnic and cultural identity. It is concluded that during the first Soviet occupation (1940–1941) many well-integrated families of Russian intelligentsia in Kaunas shared a similar loss to thousands families of Lithuanians (arrests, repressions, deportations). This kind of historical experiences are still not reflected in contemporary Lithuania’s public discourse and dominant historical narrative. [From the publication]

• Antrojo pasaulinio karo laikotarpio rusų kilmės išeiviai iš Lietuvos : socialinio ir kultūrinio portreto metmenys / Andrius Marcinkevičius. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos. 2016, 21, p. 15-28.
• Imperijos epilogas Lietuvoje : rusų emigrantai 1918-1940 m. / Regina Laukaitytė. Istorija. 2010, Nr. 78, p. 25-33.
• Kauno mokytojų draugijos gimnazija ir Aleksandras Timinskis (1920-1940).. Lituanistica. 2006, Nr. 2, p. 89-95.
• Rusai Lietuvos Respublikos visuomenėje 1918-1940 m : istorinės retrospektyvos konstravimas / Natalija Kasatkina, Andrius Marcinkevičius. Vilnius : Eugrimas, 2009. 359 p.
• Rusų etninės grupės reprezentacija Lietuvos spaudoje. Negyjančios antrojo pasaulinio karo žaizdos / Monika Frejūtė-Rakauskienė. Lietuvos rusai XX-XXI a. pradžioje: istorija, tapatybė, atmintis / sudarė Grigorijus Potašenko (ats. redaktorius), Pavel Lavrinec, Andrius Marcinkevičius. 2013. P. 352-378, 398-399.
• Socialinis ir istorinis teisingumas daugiaetninėje Lietuvos visuomenėje : sampratos, patirtys ir kontekstai / Monika Frėjutė-Rakauskienė, Neringa Klumbytė, Andrius Marcinkevičius, Kristina Šliavaitė. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2018. 320 p.
• Stačiatikių bažnyčia Lietuvoje XX amžiuje / Regina Laukaitytė. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2003. 315 p.
• Teroras, 1940-1958 m / Arvydas Anušauskas. Vilnius : Versus aureus, 2012. 317 p.
• Русские староверы Польши и Литвы в 1920-1930-х гг. (по материалам старообрядческой печати) / Григорий Поташенко. Балтийский архив. 2002, t. 7, p. 60-84.