LTStraipsnyje analizuojamas profesoriaus Jono Laužiko požiūris į švietimo reformą, jos ištakas ir organizavimą. J. Laužikas išskyrė išorinę (socialinę-ekonominę ) reformos pusę, apimančią mokyklos pastatus, finansus ir pan., bei vidinę pusę, kurioje sprendžiamos įvairiapusės ugdymo tobulinimo priemonės. Savo darbuose jis didesnį dėmesį skyrė vidinei švietimo reformos pusei, nors ją siejo su išorine puse, ypač su socialinėmis švietimo problemomis. Profesorius to meto spaudoje plačiai analizavo Lietuvos ir užsienio socialinius-kultūrinius poslinkius, švietimo padėtį, stengėsi nubrėžti kryptį, kuria būtų galima kelti švietimo lygį ir pedagoginę mintį. J. Laužiko veikale „Švietimo reforma“, išleistame 1934 m., sisteminamos ir išplėtojamos anksčiau keltos mintys apie švietimo reformos ištakas ir įgyvendinimo kelius, akcentuojama, kad reformuota švietimo sistema turi remtis trimis vertybėmis - mokslu, menu ir etika, taip pat iškeliamos tezės, kuriose nubrėžiami švietimo sistemos reformos orientyrai. Vėlesniuose straipsniuose profesorius J. Laužikas toliau rašė apie pasirengimą švietimo reformai, kėlė tokias svarbias problemas kaip visuotinis mokymas ir mokyklos prieinamumas, dvasingumo stoka mokykloje ir visuomenėje, pedagogo atrankos ir parengimo problema, ugdymo integracijos ir diferenciacijos klausimai, o 1936 m. paskelbus Lietuvos švietimo reformą J. Laužikas rūpinosi jos įgyvendinimo sėkme. Tuo metu profesorius daug dėmesio skyrė mokinių mokslumui tirti, ugdymo psichologizacijai ir sociologizacijai. J. Laužiko keltos idėjos išliko svarbios ir Lietuvai atgavus Nepriklausomybę sprendžiant švietimo reformos problemas.Reikšminiai žodžiai: Švietimo reforma; Ugdymo procesas; švietimo diferencijacija ir integracija; Mokykla; Dorovinės vertybės; Kultūra.; Laužikas; švietimo reforma.
ENThe article analyses the attitude of Professor Jonas Laužikas towards education reform, its origins and organization. J. Laužikas distinguishes between the external (socio-economic) side of the reform of the way, including school buildings, finance, etc., and the internal side that deals with the wide-ranging education improvement measures. In his works, he focused on the internal side of the education reform, however, related it to the external side, especially with the problems of social education. In the press of that time, professor analyzed the Lithuanian and foreign socio-cultural developments, situation of education and tried to show the direction which could raise the level of education and pedagogical thought. In his work Švietimo reforma (en . Education reform) published in 1934, J. Laužikas generalizes and develops previously raised ideas about the origin and realization of the education reform, stresses the idea that the reform of the education system must be based on the three values -science, art and ethics, as well as gives some theses on the direction of the education reform. In the later articles, professor J. Laužikas continued to write about the preparation to education reform, discussed such important issues as comprehensive education, accessibility of education, lack of spirituality in schools and society, a problem of teacher selection and training, education integration and differentiation, and after the announcement of the education reform in 1936, J. Laužikas concerned about its success. At that time professor devoted much attention to the research capabilities of students, educational psychologisation and sociologization. Ideas raised by J. Laužikas retained their importance even after Lithuania regained its independence.