Respublikos laikotarpio (1918–1940) viešųjų erdvių raida Kauno mieste

LTKaunui tapus laikinąja Lietuvos Respublikos sostine, jame trūko daugelio pagrindinių modernaus tuolaikinio miesto atributų, juolab savybių, kurios paprastai būdingos Europos šalių sostinėms. Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti istorinę šio laikotarpio miesto atvirųjų viešųjų erdvių evoliuciją. Orientuojamasi į keturis pastarųjų tipus, žvelgiant į reiškinį tiek per tuometį diskursą, tiek ir įvykusius realius pokyčius. Apibendrinant galima teigti, kad nors ir buvo bandoma viešąsias erdves planuoti sistemingai, tačiau daugelis planų nebuvo įgyvendinti arba įgyvendinti tik iš dalies dėl įvairių vyravusių faktorių: pasenusių įstatymų, ribotų finansinių išteklių ir kompetentingo personalo trūkumo. Nors žvelgiant į tai, kas buvo įgyvendinta, prieinama prie išvados, kad didžioji dauguma Kauno viešųjų erdvių anuomet buvo pertvarkytos senosios, tačiau antrojoje ketvirtojo dešimtmečio pusėje pasirodžiusi jaunoji specialistų karta bei įstatyminiai pokyčiai signalizavo apie naujos viešosios erdvės eros pradžią, kurią nutraukė 1940-aisiais prasidėję istoriniai įvykiai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kaunas; Kauno miestas; Lietuvos respublika (1918-1940); Miestų planavimas; Urbanistika; Viešosios erdvės; Žaliosios erdvės; Žaliosios zonos; City of Kaunas; Green areas; Kaunas; Open space; Public space; Public spaces; Republic of Lithuania (1918-1940); Urban planning; Urbanism.

ENAs Kaunas became the provisional capital of the interwar Lithuanian Republic (1918–1940), it‘s urban form was seriously lacking the main qualities of the contemporary city, let alone the factors usually associated with the European capitals. The aim of the article is to overview and analyze the historical evolution of four main types of open public spaces of this period both in terms of the discourse and the actual physical changes. The article concludes that while there were attempts to systematically plan public spaces, factors like outdated laws, lack of funding and competent personnel meant that most of these haven‘t been implemented or implemented partly and most of Kaunas main public spaces were transformed old ones. Only in the second half of the 1930s the new specialists and the advances in lawmaking were set to become a new era of public space, only to be cut short by the historical events of 1940. [From the publication]

• Kauno turgaviečių bruožai (1919–1940 m.) / Aistė Morkūnaitė-Lazauskienė. Kauno istorijos metraštis. 2011, 11, p. 55-72.
• Rivers as a part of the modernization process in Kaunas (Lithuania) between WWI and WWII / Viltė Migonytė-Petrulienė. Meno istorija ir kritika. 2016, 12, p. 11-19.