Multimodalusis tarmėtyros modelis: vietinės lenkų kalbos variantiškumo Lietuvoje tyrimo galimybės

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Lenkų kalba / Polish

• Multimodal dialectological model: new research possibilities in the variability of the local Polish in Lithuania
• Multimodalny model badań nad gwarami: możliwości badań wariantywności lokalnego języka polskiego na Litwie

LTŠio straipsnio tikslas – plačiau supažindinti su Lietuvoje pradėtais tyrimais pagal daugiafunkcį (multimodalųjį) tarmėtyros modelį, sukurtą Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centre ir 2018 m. jau pristatytą tarptautinei dialektologų ir geolingvistų bendruomenei. Pagal šį modelį XXI a. antrajame dešimtmetyje pradėta intensyviau vystyti regioninė dialektologija išplečia ne tik vienos kurios kalbos variantiškumo tyrimo galimybes, bet kartu sudaro palankias sąlygas vienu metu tirti visus vienoje gyvenamojoje vietovėje vartojamus vietinių kalbų variantus. Šiuo modeliu remiantis, tiriamos ne tik kalbinės ypatybės (1), bet ir vietinių gyventojų sociokultūriniai tinklai (2), gyvenamoji aplinka (3), individualus gyventojų poţiūris į tiriamąjį variantą (4) ir viešoji bendruomenės nuomonė (5). Išsamesnė, o kartu ir objektyvesnė dabartinės kalbinės situacijos analizė leidţia sukurti ryškesnį dabarties, taip pat ir kalbinės praeities vaizdą, prognozuoti tiriamojo kalbos varianto ateitį. Taigi tikėtina, kad multimodalusis tarmėtyros modelis suteiks naujų impulsų ir tolesniems vietinės lenkų kalbos Lietuvoje variantiškumo tyrimams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lenkų kalba; Lietuvių tarmės; Kalbų kontaktai; Lietuvių tarmių klasifikacija; Lithuanian dialects; Polish dialects; Linguistic contacts; Socio-cultural networks.

ENThe aim of this article is to spread information on the research started in Lithuania under the multifunctional (multimodal) dialectological model. It was developed by the Centre of Geolinguistics of the Institute of the Lithuanian Language and was already presented to the international dialectological and geolinguistic community in 2018. According to this model, the development of the regional dialectology (in Lithuania it began in the second decade of the 21st century) expands not only the possibilities of studying the variation of one language, but also facilitates simultaneous analysis of all local language versions used in one residential area. The model is based not only on the analysis of language features (1), but also on the analysis of socio-cultural networks of local inhabitants (2), the research of the residential environment (3), the inhabitants’ individual attitudes (4) and the public opinion (5) on the exploratory variant. A more detailed and also more objective analysis of the current linguistic situation allows us to create a more vivid picture of the present, as well as the linguistic past, to predict the future of the analysed language variant.The article is based on the data from recent expeditions (2014–2018). Multimodal dialectology differs from the traditional one not only by its multilevel research. It is also based on both qualitative and quantitative linguistic research (the latter is new in Lithuania) for the beginning of which dialectometry methods are used. They help to objectively evaluate the linguistic variants of just several respondents of the same area. The description of this model shows that the research of socio-cultural networks according to the inhabitants’ movement directions helps to define the changes and the movement of possible linguistic variant (or variants). Therefore, it is likely that multimodal dialectological model will give new impetus to further studies on the variations of the local Polish language in Lithuania. [From the publication]

• Ar žodžio galo balsių ilgumą lemia kalbų kontaktai? Praeities mįslė iš kelių kartų įvairiakalbių vilniečių perspektyvos (trukmės aspektas) / Ramunė Čičirkaitė. Archivum Lithuanicum. 2019, t. 21, p. 255-280.
• Bendrinės lietuvių kalbos vaizdinių kalbinio standarto plote tyrimas: vienos Kauno rajono gimnazijos atvejis / Laura Geržotaitė. Lietuvių kalba. 2019, 13, 1 pdf (20 p.).
• Dabartinė Lietuvos lenkų tarmių būklė / Kristina Rutkovska. Lietuvos lenkų tarmės / redaktorė Kristina Rutkovska. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016. 1 pdf (11 p.).
• Dėl antrinių dialektų formavimosi ir raidos / Danguolė Mikulėnienė. Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos. 5 / sudarė Rima Bakšienė, Nadežda Morozova. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2018. P. 11-25.
• Dėl kalbos archaikos ir inovacijų santykio : Zietelos lietuvių šnektos duomenimis / Danguolė Mikulėnienė. Lituanistica. 2012, Nr. 1, p. 51-62.
• Galima sociokultūrinių ir socioekonominių parametrų įtaka vietinėms kalboms: Šalčininkų rajono atvejis / Agnė Čepaitienė. Taikomoji kalbotyra. 2022, 17, p. 100-118.
• Geolingvistinis Babtų apylinkių šnektų tyrimas / Laura Geržotaitė. Babtai / vyriausiasis redaktorius ir sudarytojas Damijonas Šniukas. Vilnius: Versmė, 2017. P. 1290-1299, 1514.
• Kalbos variantiškumas ir jo vertinimas perceptyviosios dialektologijos požiūriu: variantų ir vietų vaizdiniai / Daiva Aliūkaitė, Danguolė Mikulėnienė, Agnė Čepaitienė, Laura Geržotaitė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2017. 326 p.
• Kauno rajono kalbinis variantiškumas - "Tarmyno" modelio kūrimo pagrindas / Rima Bakšienė. Respectus philologicus. 2021, Nr. 39 (44), p. 73-88.
• Klaipėdos krašto aukštaičių padėtis XXI a. pradžioje: ar dar esama kontaktų su vokiečių kalba pėdsakų? / Rima Bakšienė. Vakarų ir pietų aukštaičiai: tarmių ir kitų kalbų sąveika / sudarytojos: Jolita Urbanavičienė, Aurelija Gritėnienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2022. P. 57-84.
• Language shift: the case of the Žeimiai area in the Kaunas-Jonava region / Danguolė Mikulėnienė, Aušra Pacevičiūtė. Acta Baltico-Slavica. 2019, Nr. 43, p. 41-58.
• Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai. D. 1, Ikitarmėtyrinis laikotarpis. Lietuvių tarmėtyros pradžia: tarmių skyrimas, tyrimų perspektyvų užuomazgos ir jų tipai / Danguolė Mikulėnienė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2018. 319 p.
• Lietuvių tarmių kilmė / Zigmas Zinkevičius. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2006. 293 p.
• (Ne)atrasti Pakaunės turtai: kalbinis variantiškumas sociogeolingvistikos požiūriu / Danguolė Mikulėnienė, Rima Bakšienė, Laura Brazaitienė, Agnė Čepaitienė, Darius Ivoška, Žydrūnas Šidlauskas. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2023. 559 p.
• New trends in Lithuanian dialectology: multimodal research model / Danguolė Mikulėnienė. Acta linguistica Lithuanica. 2020, t. 82, p. 11-33.
• Pietinės vakarų aukštaičių šiauliškių šnektos: geolingvistinis aspektas ir jo interpretacijos / Laura Geržotaitė. Acta linguistica Lithuanica. 2012, t. 67, p. 156-174.
• Tauragės zonos tarmiškumas: tarminių požymių realizacijos pokyčiai (XX a. antroji pusė – XXI a. antrasis dešimtmetis) / Diana Dambrauskienė. Lietuvių kalba. 2022, 17, p. 92-108.
• XXI a. pradžios aukštaičių patarmių kaita: gretinamasis geolingvistinis aspektas : disertacija / Agnė Čepaitienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2018. 261 p.