LTKultūra atliko reikšmingą vaidmenį trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – istorijoje, kurių politika formavosi kultūros pagrindu. Knygos skyriuje atskleidžiama, kad kultūros apsauga, nacionalinis pasipriešinimas ir jo įtvirtinimas daugelį amžių buvo pagrindiniai Baltijos tautų tikslai. Kultūrinių rūpesčių svarba politikoje, žiniasklaidos istorijoje ir žiniasklaidos politikoje išskiria Baltijos valstybes iš bendro Vakarų Europos konteksto. Darbe aptariamas aktyvus žiniasklaidos vaidmuo šiuolaikiniame Baltijos šalių gyvenime. Žiniasklaida kaip kultūrinių idealų puoselėtoja atliko misijinį kultūrinio (kalbinio) išsaugojimo ir tautinio konsolidavimo vaidmenį antrojoje XIX a. pusėje. Dominuojantis vaidmuo, kurį žiniasklaida atlieka šiandienėje aplinkoje, yra ankstesnių misijų atspindys. Skirtumas yra tas, kad šiuolaikinė žiniasklaida neatitinka moralinės valdžios ir dvasinio reprezentatyvumo idealų, priskiriamų kultūros sferai. Kultūros centralizavimo patirtis irgi lėmė žiniasklaidos dominavimą viešajame gyvenime. Nepasitikėjimas politinėmis partijomis, spaudos komercializavimas, ideologinės įvairovės stoka, nepakankamas žiniasklaidos skaidrumas ir polinkis į populizmą taip pat lemia žiniasklaidos svarbą. Partijų ir interesų grupių veiklos viešinimo funkcija perkeliama į žiniasklaidą. Toku būdu žiniasklaida tampa politikos kūrėja, o politinės komunikacijos kultūra remiasi viešųjų ryšių praktika bei žiniasklaidos logika.Reikšminiai žodžiai: Baltijos šalys (Baltic states); Baltijos žiniasklaida; Kultūra; Žiniasklaida; Žiniasklaida ir politika; Žiniasklaidos rinka; Žiniasklaidos sistema; Baltic media; Baltic states; Culture; Media; Media and politics; Media market; Media system.