"Semantinis posūkis" ir jo raiška humanitariniame mąstyme

LTPeržvelgus teorinio mąstymo raidą XIX a. antrojoje pusėje ir XX a. matyti, jog per šį laikotarpį atsirado nemaža tokių teorinių nuostatų bei prielaidų, kurios duoda dingstį kalbėti apie esminę teorinio mąstymo slinktį ar besiklostančią naują mąstymo kryptį. Ši slinktis, atsižvelgiant į skirtingus jos raidos tarpsnius ar aspektus, tyrinėtojų buvo įvardijama įvairiai: kaip „"lingvistinis posūkis“", „"interpretacinis posūkis“" (Shusterman, p. 193), „"interpretacinė ir pragmatinė paradigma“" (Dosse, p. XVIII). Jos esmę išreiškia pasikeitęs požiūris į tikrovę - ši kuo toliau, tuo labiau imta suvokti kaip neatsiejama nuo prasmės, kurią jai priskiria interpretuojantis subjektas. Domėjimasis prasme ir jos raiškos problemomis būdingas įtakingiausioms XX a. filosofijos kryptims - kalbos filosofijai, hermeneutikai, struktūralizmui, postmodernizmo filosofinei minčiai. Reikšmingų nuopelnų tiriant prasmės reiškinius turi įvairios lingvistikos mokslo šakos: semiotika, komunikacijos teorija. Turėdamas galvoje daugelio pastebimą filosofijos atsigręžimą į prasmę, prancūzų filosofas A. Badiou aiškina: „"...šiuolaikinė filosofija pereina nuo į tiesą nukreiptos filosofijos prie į prasmę nukreiptos filosofijos" (Badiou, p. 46). Mes šią ne tik filosofijos, bet ir visos dabartinės teorinės kultūros atgręžtį į prasmę linkstame apibūdinti kaip „"semantinį posūkį" ar semantinį požiūrį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Semantinis požiūris; Analitinė tradicija; Interpretacija; Humanitarinis mąstymas; Semantic turn; Analytical tradition; Interpretation; Humanitarian thought.

ENThe author of the present article provides a description of the continually strengthening trend of thought that became manifest in Western theoretical culture since the second half of the 19th century. It was defined by theoreticians variously as „linguistic turn“, „interpretative turn“ or „interpretive and pragmatic paradigm“. The main features characteristic of the semantic approach to reality are dicussed in the article. The notions of interpretation, understanding, and meaning are examined in more detail. Arguments are provided in favour of the propostion according to which the interpretative process and meaning must be seen as indispensable factors for a conception of the particular ontological status of artefacts and their sociocultural functions. The article ends with conclusions summarising the main findings of the investigation. [From the publication]