Profesijos pedagogų veiklos turinys : profesinis tobulėjimas, identitetas, ugdymo turinio metodologija ir kokybė

• Daukilas, Sigitas
• Mičiulienė, Rita
• Kovalčikienė, Kristina
• Kasperiūnienė, Judita

LTVisuomenės pasitikėjimas profesiniu mokymu ir didėjantys lūkesčiai pirmiausia priklauso nuo profesijos pedagogų kompetentingumo ugdant kūrybingas asmenybes, kurios ateityje turėtų prisiimti atsakomybę už valstybės ekonominį, socialinį, kultūrinį ir politinį gyvenimą, išmanytų ne tik savo profesiją, bet ir savo bei kaimyninių šalių istoriją, kultūrą, siektų naujų žinių, stengtųsi nuolat tobulėti, gebėtų ne tik atrasti jau žinomas tiesas, bet kurtų asmenines ir visuomenei reikšmingas vertybes. Statistikos departamento duomenimis, 2015 m. Lietuvoje buvo 76 profesinės mokyklos, kuriose dirbo 3581 pedagogas, o jose mokėsi 46,5 tūkst. mokinių ("Lietuvos švietimas skaičiais", 2015). Šiandieniniai iššūkiai ir aktualinam os profesinio rengimo problemos švietimo sistemai bei profesijos pedagogams suponuoja išskirtinius reikalavimus. Ypač pabrėžiamos profesijos pedagogų asmeninės savybės, motyvacija, novatoriškas požiūris j savo veiklą ir noras nuolat tobulėti, perimant gerąją profesinio mokymo patirtį ir kuriant specialiąsias modernias savo dėstomų dalykų edukacines technologijas. [...] Pagrindinis tiriamasis teiginys (hipotezė) siejamas su tuo, kad profesijos pedagogo veikla ir karjeros siekiniai yra plėtojami ir grindžiami kompetentingumu. Tai reiškia, kad profesijos pedagogo karjeroje svarbesnis yra ne jo kvalifikacinių dokumentų krepšelio dydis, o realus, kokybiškas didaktinės, švietimo vadybinės, edukologinių-psichologinų tyrimų, mentorystės, pedagoginės komunikacijos, refleksijos ir pedagogo asmenybės bruožų raiškos praktinis demonstravimas. Šios monografijos tyrimo objektas yra profesijos pedagogų veiklos turinys. Pastarasis tyrinėjamas profesinio tobulėjimo, pedagogo identiteto, realiai įgyvendinamo profesinio ugdymo turinio metodologiniu bei mokymo kokybės kriterijų aspektais.Tyrimo tikslas - išnagrinėti profesijos pedagogų realizuojamos veiklos turinio metodologinių ir mokymo kokybės koncepcijų požymius bei jų sąsajas su pedagogų asmenybės identitetu ir kvalifikacijos kėlimo strategijomis. Monografijoje keliami tokie tyrimo uždaviniai: 1) išanalizuoti profesijos pedagogų kvalifikacijos kėlimo strategijos bei sąrangos bruožus; 2) nustatyti profesijos pedagogų asmenybės identiteto bruožus ir jų implikacijas su esminiais ugdymo turinio komponentais; 3) nustatyti dominuojančias profesinio ugdymo turinio metodologines pozicijas ir mokymo kokybės komponentus projektuojant edukacines technologijas ir realizuojant didaktinį procesą profesinėje mokykloje; 4) identifikuoti esminius prieštaravimus ir problemas, kylančias profesijos pedagogo veikloje, kvalifikacijos kėlimo strategijose ir karjeros motyvuose. [...] Profesijos pedagogų veiklos turinio tyrimai parodė, kad šiandien profesinės mokyklos išgyvena ne pačius geriausius savo veiklos ir misijos vykdymo laikus bei iššūkius. Tai atsispindi jų sąveikoje su mokiniais, profesijos rinkimosi ir karjeros motyvacijoje. Šios monografijos autoriai empirinių tyrimo rezultatų pagrindu padarė išvadas ir jas struktūravo pagal profesijos pedagogų profesinio identiteto ir asmenybės veiksnių požymius; pedagogų profesinio tobulėjimo sąlygų ir motyvų kriterijus; naudojamų ugdymo turinio edukacinių technologijų ir jų metodologinių koncepcijų požymius; mokymo(si) kokybės siekinių įgyvendinimo strategijas. [...] Tyrimas parodė, kad pedagogų kvalifikacijos kėlimo veiksmingumas išlieka problemiškas: nei švietimo politikai, nei pačios mokyklos nesiima iniciatyvų Lietuvos profesinio rengimo sistemoje dirbančių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiksmingumui įvertinti.Tam nėra parengti veiksmingumo praktinio įvertinimo objektyvūs rodikliai, silpnai motyvuojama aukštesnė pedagogo karjeros pozicija. Todėl labai dažnai kvalifikacijos kėlimas tampa pedagoginių, didaktinių ir dalykinių kompetencijų „krepšelio" pildymu dokumentais, liudijančiais dalyvavimą šiame procese. Kuriant profesijos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos modelį, tikslinga numatyti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo proceso veiksmingumo įvertinimo veiksnius, atsižvelgti ir numatyti skirtingų kvalifikacinių kategorijų mokytojų atlyginimų dydžius, kurie labiau motyvuotų juos siekti profesinio tobulėjimo. Esminiu profesinio mokymo kokybės veiksniu būtina laikyti pedagogo išsilavinimą, įstatymų bazės sistemoje aiškiai reglamentuojant išsilavinimo, kvalifikacinės kategorijos ir atlyginimo sąsajas. Pastaruoju metu vykstanti intensyvi profesijos pedagogų veiklos turinio kaita skatina tęsti šio objekto tyrimus tokiomis kryptimis: profesijos pedagogų veiklos turinio ypatumų identifikavimu dualinio profesinio mokymo aplinkybėmis; profesinės mokyklos mokinių kokybiško mokymo metodikų paieška, įvertinant šiuolaikinio jaunimo kartos vertybes, saviraiškos aplinkybes ir nacionalinius švietimo interesus. Tyrimas taip pat parodė, kad profesijos pedagogų profesinio pašaukimo bei karjeros prestižo veiksniai koreliuoja su profesijos pažinimo didaktinio proceso kokybės veiksniais (pažinimo interaktyvumas, motyvacija, efektyvi komunikacija, efektyvus ir veiksmingas technologijomis grįstų priemonių naudojimas, ugdomasis vertinimas). Todėl dabar ir ateityje yra prasminga profesijos pažinimo didaktinio proceso kokybę plėtoti ugdant (formuojant) pedagogų profesijos lauko (dėstomo dalyko), didaktikos ir pedagogikos (andragogikos) eksperto identitetą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pedagogas; Profesijos pedagogas; Profesijos pedagogų veiklos turinys; Pedagogues; Vocational teacher; The content of the activities of vocational teachers.

ENFirstly, public trust in vocational training and growing expectations depends on vocational teachers competence in developing creative personalities that should assume their responsibilities in the future for the economic, social, cultural and political life of the state, should not only to master their profession, but also the history and culture of their own and neighboring countries, to seek new knowledge, to strike for continuous improvement, to be able to discover not only the already known truths, but also create personal and social values. According Department o f Statistics, in 2015 in Lithuania were 76 vocational schools where 3581 teachers worked and 46,5 thousand students studied ("Lithuanian Education in Numbers", 2015). Today's challenges and relevant vocational training problems suppose exclusive requirements for the educational system and vocational teachers. There are emphasized vocational teachers' personal qualities, motivation, an innovative approach to their activities and desire to keep improving in particular, taking good vocational training experience and creating special modern educational technologies for the subjects taught. [...] The main research claim (hypothesis) is associated with that the activity of a vocational teachers and career advancement are developed and cultivated by competence. It means that the size of the basket of his qualification documents is not so important in the career of a vocational teacher than practical demonstration of real high quality didactic, educational management, educologic psychological research, mentoring, pedagogical communication, reflection and the personality traits of the teacher.The subject of this monograph is the content o f the activities o f vocational teachers. It is explored in aspects of professional development, teachers' identity, the realistic implementation of the methodological content of vocational education and training quality criteria. The aim of this study is to analyze the features o f methodological and teaching quality concepts o f the content o f the activities o f the vocational pedagogues and their links to the personality identity o f the teacher and qualification upgrading strategies. The monograph presents such research tasks: 1) to analyze the qualification upgrading strategy and the framework of vocational teachers; 2) to identify the personal identity traits of a vocational teacher and their implications with essential components of educational content; 3) to identify the dominant vocational education content methodological positions and quality of teaching components by designing educational technologies and realizing the didactical process in a vocational school; 4) to identify substantive contradictions and problems which emerging in vocational pedagogues activity, qualification upgrading strategies and career motives. [...] The research of the content of vocational pedagogues has shown that today vocational schools are not going through the very best times and challenges of carrying out their mission and activities. This is reflected in their interaction with students, motivation for choosing a profession and career. The authors of this monograph made conclusions based on empirical research results and structured them according to the characteristics of professional identity and personality factors of vocational teachers; the conditions and motive criteria for the professional development of teachers; the educational features of educational content used and their methodological concepts; strategies for implementing learning quality goals. [...].The study has shown that the effectiveness of teacher training remains problematic: neither the education policy nor the schools themselves take initiatives to evaluate the effectiveness of the training of teachers working in the Lithuanian vocational education system. It does not provide objective indicators for the practical evaluation of effectiveness, it's weakly motivated higher position of the teacher's career. Therefore, very often the upgrading of the qualification becomes a "basket" of pedagogical, didactic and business competences which is supplemented with documents testifying to the participation in this process. By developing a model for the system of qualification improvement for vocational teachers it is expedient to provide factors for assessing the effectiveness of teacher qualification improvement process, take into account and provide for the salaries of teachers of different qualification categories which would motivate them to pursue their professional development. A key factor in the quality of vocational education is the need to consider teacher education in the legal framework clearly regulating the relationship between education, qualification and salary levels. The recent intensive changes in the content of vocational teachers' activities encourages further research on this subject in such directions: identification of the peculiarities of the content of vocational teachers' activity in the circumstances of dual vocational training; finding methodologies for high school students' vocational school pupils taking into account the values of the contemporary youth generation, circumstances of self-expression and national educational interests. [From the publication]