"Kiaulė, arklys ir ožka" liaudiškuose sudurtiniuose augalų varduose

LTTarmėse vartojama daugybė liaudiškų augalų vardų, pasidarytų iš gyvų būtybių pavadinimų. Žodžių darybos požiūriu didžiausią grupę iš šių vardų sudaro sudurtiniai fitonimai. Gyvojoje kalboje užrašyta daugiau nei 200 sudurtinių augalų vardų, sudarytų iš naminių gyvulių vardų. Tarp jų gana didelę grupę (apie 90 fitonimų) sudaro dūriniai, kurių pirmaisiais apibrėžiančiaisiais sandais eina šaknys kiaul-, arkl-/kumel-, ožk-/ož-. Tokia tendencija sietina su tuo, kad nominacijos procese svarbūs veiksniai yra kalbinės bendruomenės gyvenamosios aplinkos sąlygos ir tam tikrų naminių gyvūnų paplitimas. Skirtinos dvi tokių augalų vardų grupės: determinaciniai ir perkeltinės reikšmės pavadinimai. Pirmieji iš jų remiasi tiesioginėmis motyvuojančių žodžių reikšmėmis. Tokių dūrinių apibrėžiant y sis sandas dažniausiai nurodo, kad šiais augalais minėti naminiai gyvuliai yra šeriami arba gydomi. Pirmasis tokių dūrinių sandas taip pat turi semą laukinis, netikras, t. y. toks augalas (dažniausiai piktžolė) auga laukuose, šiukšlynuose, patvoriuose, dirvose ir nėra kultūrinis kaip apibrėžiamuoju sandu einanti augalo gentis. Dažnu atveju tokiais sudurtiniais vardais pabrėžiamas prastas augalo skonis, kvapas, nuodingumas ir pan. Perkeltinės reikšmės (metonimimų-metaforinių) dūrinių leksinė reikšmė gerokai skiriasi nuo darybinės. Tokių dūrinių antraisiais sandais dažniausiai eina arklio, ožkos ar kiaulės kūno dalių pavadinimai, o pirmieji apibrėžiantieji sandai nurodo augalo lapų, žiedų, vaisiukų ar stiebų panašumą j minėtų gyvūnų pėdas, liežuvį, barzdą ir pan. Pastebėta bendra tendencija, kad didžiajai daliai tokių sudurtinių vardų būdinga neigiama konotacija, kuri pirmiausia slypi apibrėžiančiaisiais dūrinių sandais einančių naminių gyvūnų pavadinimų semantikoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tarmė; Liaudiški augalų pavadinimai; Dūriniai; Motyvacija; Dialect; Folk names of plants; Compounds; Motivation.

ENDialects see a profuse usage of folk names of plants constructed from the names of living creatures. In terms of word formation, the largest group of these names consists of compound phytonyms. There have been more than 200 compound names of plants registered in spoken language, formed from the names of livestock. Among them, making up quite a large group (nearly 90 phytonyms), are compounds, the first determinative constituents of which are roots kiaul-, arkl-/kumel-, ožk-/ož-. Such a tendency should be related to the fact that the important factors in the process of nomination are the conditions of living environment of a linguistic community as wells as the distribution of Certain livestock. Two groups of such names of plants should be singled out: determinative names and figurative ones. The former are based on the direct meaning of motivating words. The determinative constituent in such compounds normally points out that these plants are used for foddering and healing of the before-mentioned livestock. The first constituent of such compounds also has seme laukinis (wild), netikras (unreal), i.e. such a plant (normally a weed) grows in fields, scrapheaps, along fences, in the soil, and therefore it is not cultural unlike the genus of a plant in the determinative constituent. In frequent cases such compound names highlight foul taste, smell, or toxicity of a plant.The lexical meaning of figurative (metonymic—metaphorical) compounds way differs from the formative one. The second constituents of such compounds are usually the names of body parts of the horse, goat, or pig, whereas the first determinative constituents refer to the similarity of leaves, blooms, small fruit, or stems to the feet, tongue, beard, etc., of the livestock in question. A general tendency has been observed that a major part of such compound names have a negative connotation that, above all, is encoded in the semantics of the names of livestock in the determinative components of compounds. [From the publication]