XXI a. pradžios šiaurinės lietuvių kalbos tarmės

LTDėl dvikalbės ir daugiakalbės aplinkos poveikio ir tarmių funkcijų siaurėjimo XXI a. imtas diskutuoti tarmių skirstymas. Straipsnyje analizuojami šiaurinių lietuvių kalbos tarmių, patarmių bei šnektų ryšiai ir skirtumai, laipsniškas jų liejimasis su bendrine kalba. Gretinamos dvi tarmės, labiausiai besiskiriančios nuo bendrinės kalbos - šiaurės žemaičių ir šiaurės panevėžiškių, pateikiama jų fonetinių skirtumų nuo bendrinės kalbos ir tarpusavyje lentelė. Skiriama dėmesio ir sociolingvistiniams svarstymams - moksliniu požiūriu aptariamas vis protarpiais keliamas klausimas, ar kuri nors lietuvių kalbos tarmė (ypač žemaičių) galėtų vadintis kalba. Trumpai aptarus dvejopo skirstymo - etnografinio (į regionus) ir lingvistinio (į tarmes) - principus, įžvelgus tarpusavio atitikimus ir skirtumus, iš mokslinių pozicijų svarstomi nauji lietuvių dialektologijos klausimai - kas yra dialektas, geolektas, regiolektas, regioninis standartas. Pažymėtina, kad ne visuomet pritariama traktavimui, beįsitvirtinančiam kai kurių pastarojo meto lietuvių dialektologu darbuose, mat šiems dalykams įrodyti trūksta įtikinamų duomenų, ne visuomet naujuosiuose tyrimuose įžvelgiamas vieningesnis argumentų ryšys. Manytina, kad tarme ir bendrine kalba šnekantys bei jos paveikti asmenys yra tiek tarmės, tiek ir bendrinės kalbos atstovai, jeigu šnektos pakitimai neviršija 50 proc. Kita vertus, reikėtų prabilti apie naują nesistemingą darinį, jeigu tarmės atstovo kalboje pakitimų yra daugiau kaip pusė. Jaunesnių asmenų perėjimas iš vienos tarmės ar kalbos į kitą tarmę ar kalbą trunka daug trumpiau nei vyresniųjų. Ši aplinkybė tampa labai svarbi ir daugeliu atvejų lemiama pastaraisiais dešimtmečiais, tuštėjant Lietuvos kaimams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tarmė; Patarmė; Šnekta (dialektas); Regiolektas; Regioninis standartas; Dialect; Subdialect; Vernacular; Geolect; Regiolect; Region standard.

ENEach branch of science is constantly innovating, improving, making its data more accurate, using new research methods, based on new findings, dismissing or adopting them. This article describes nine phonetic features by which the North-Samogitian and North-Panevėžys dialects dif¬fer from the standard language in more detail for the first time. Conclusions consist of ten points. There is no reliable evidence that the Samogitian dialect which split into three sub-dialects had ever been a separate language. We need to consider the linguistic peculiarities of the Curonian and Semigallian languages and the distinctive features of the two linguistic systems: Curonian and Samogitian, Semigallian and that of Panevėžys, The author divides the Lithuanian language area into fifteen dialects, with only a slight adjustment of the traditional classification of dialects. Other concepts recently proposed by the researchers - geolect, regiolect and regional standard - have no relevance to the Lithuanian language and the short-lived and narrowly spread slang is not suitable here. [From the publication]