LTPradėjęs mokytis vokiečių kalbos tarimo lietuvis arba Lietuvos lenkas jau turi visiškai susiformavęs gimtosios kalbos artikuliacijos (fonetinę) bazę. Tai nėra sąmoningai perimta sistema, o empirinė struktūra, paremta kalbine aplinka, fonetine klausa bei būtinybe komunikuoti su kitais asmenimis. Be to, studentas jau mokykloje būna susiformavęs tam tikrus vokiečių kalbos tarimo įgūdžius. Taigi, mokant tarimo, nereikia užmiršti gimtosios kalbos (šiuo atveju lietuvių arba lenkų) įtakos, jos, kaip pirmojo stereotipo, interferencijos visiems kalbos lygiams (tarp jų ir fonologiniams bei fonetiniams). Šiame straipsnyje pateikiami trijų kalbų – lietuvių, lenkų ir vokiečių – artikuliacijos bazių pagrindiniai bruožai ir jų skirtumai. Didaktiniu požiūriu pastarieji yra ypač svarbūs, nes atsiranda nauji garsų tipai, kurių gimtojoje kalboje nėra. Išnagrinėti tik šių kalbų balsiai ir dvibalsiai. Palyginus ir priešpastačius lietuvių, lenkų bei vokiečių kalbų balsinių bei dvibalsinių fonemų sistemas buvo nustatyti fonologiniai, alofoniniai skirtumai bei sunkumai lietuviams ir lenkams mokantis vokiečių kalbos balsių ir dvibalsių tarimo. Pasiūlyti būdai, kaip įveikti tų tarimo sunkumus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vokiečių kalba; Kalbos mokymas; Priebalsių tarimas.
ENPhonetic basis of the native language articulation of a Lithuanian or a Polish living in Lithuania, who have started learning German pronunciation, is already fully formed. This an empirical structure based on linguistic environment, phonetic ear and the need to communicate with other persons rather than a consciously absorbed system. Besides, a student acquires certain pronunciation skills of the German language already at school. Thus, when teaching pronunciation, one should not forget the influence of the native language (Lithuanian or Polish in this particular case) and its as the first stereotype’s interference in all the levels of language (including philological and phonetic). The article presents the main characteristics and differences of articulation bases of the three languages – Lithuanian, Polish and German. From the didactical point of view, the latter are especially important because new types of sounds emerge which do not exist in the native language. Only vowels and diphthongs of these languages were analysed in the article. Having compared the systems of vocalic and diphthong phonemes of the Lithuanian, Polish and German languages, phonological and allophone differences and difficulties encountered by Lithuanians and Polish in learning the pronunciation of German vowels and diphthongs were established. The article proposes ways of overcoming the difficulties of pronunciation.