A Survey of the youth aged 16-19 in Klaipėda municipality: living conditions and the future

LTStraipsnyje aptariamas tyrimas, įgyvendintas vykdant projektą „Strateginės jaunimo politikos ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas“ (akronimas – CaSyPoT) Nr. STHB.05.01.00-SE-0024/15) pagal 2014–2020 m. INTERREG Pietų Baltijos programą. Pagrindinis projekto tikslas – skatinti jaunimą įsitraukti į vietos demokratijos ir valdymo procesus, išryškinant jaunimo vaidmenį šiuolaikinės visuomenės vystymosi kontekste. Vykdant projektą, 2017 m. balandžio–gegužės mėn. parengtas ir atliktas jaunimo situacijos tyrimas (anketinė apklausa) Pietų Baltijos regiono šalyse. Surinkti duomenys apdoroti, atliktas analitinis darbas. Šiame straipsnyje pristatomi Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių centro mokslininkų Klaipėdos savivaldybėje atlikto tyrimo rezultatai. Atliekant longitudinį tyrimą pateikti klausimai, susiję su jaunimo gerovės ir saugos patirtimi, mokymosi aplinka, laisvalaikiu, sveikata, gebėjimu ir noru įsitraukti į socialines bei politines veiklas, ateities planais. Tyrimo grupę sudarė 404 jaunuoliai nuo 16 iki 19 metų amžiaus iš 8 Klaipėdos rajono mokyklų. Apibendrindami galime teigti, kad tyrimas atskleidė jaunų žmonių nuomones ir įvairias problemas. Daugelis apklaustų jaunuolių kaip saugiausią vietą įvardijo namus ar teritoriją netoli gyvenamosios vietos. Nemaža dalis respondentų pripažino, kad susiduria su tokiomis problemomis kaip patyčios, didžioji jų dalis pažymėjo, kad dažniausia tai vyksta mokykloje ir internete. Dauguma mokinių atsakė, kad žino, kur kreiptis pagalbos, esant patyčioms. Be to, tyrimas atskleidė, kad 16–19 metų jaunuoliai labiausiai pasitiki savo tėvais, mažiausiai – politikais ir religinių organizacijų vadovais. Didžioji dalis jaunuolių turi savo siekių, daug laiko praleidžia mokydamiesi, įdomiai leidžia laisvalaikį.Nustatyta, kad nemažai jaunuolių domisi socialiniais klausimais, vietinėmis problemomis, įvykiais pasaulyje. Be to, socialiniai klausimai jiems atrodo aktualesni nei politiniai. Tapo aišku, kad apie 70 procentų respondentų, baigę mokslus, planuoja išvykti iš Klaipėdos miesto. Studijos užsienyje, gerai apmokamas darbas ir šeima – tai pagrindinės priežastys, kodėl jaunuolis apsisprendžia išvykti iš savo savivaldybės. Daugelis paauglių dar neapsisprendė dėl būsimos profesijos, dalis jų planuoja mokytis toliau, kiti – dirbti, maža dalis – kurti nuosavą verslą. Atviruosiuose jaunuolių atsakymuose kartais pasitaikydavo grubių ir nepagarbių atsakymų. Rašybos, stiliaus ir gramatikos klaidos buvo gana dažnos. Nepaisant to, galima pastebėti, kad daugeliu atvejų mokiniai atsakinėjo susidomėję ir nuoširdžiai. [Iš leidinio]

ENThe purpose of this paper is to provide an initial description of youth policy and highlight some relevant data. There has been conducted a survey in the framework of CaSYPoT project (Capacity Building for Strategic Youth Policy and Transnational Cooperation) under the Interreg South Baltic Programme 2014–2020 (Project No. STHB.05.01.00-SE-0024/15). The overall aim of this project is to encourage young people to get involved into local democracy and to present the youth as the resource in the development of society and democracy. The goal of the project is the survey that was carried out in Klaipėda municipality, in the period of April–May 2017. Thus, the article analyses the findings of this survey. The questionnaire contained questions addressing young people’s wellbeing and safety in their neighbourhood and at school, as well as their experience getting involved in the municipality work and their influence on its decisions. The target group of the survey was young people aged 16–19. [From the publication]

• Gyvenimo kokybės kompleksinio vertinimo metodologinės problemos / Marytė Dumbliauskienė, Sigita Jarmalavičienė. Geografijos metraštis 2012, 45, p. 3-16.
• Youth employment policy and career guidance of schoolchildren in North-Western Lithuania / Laima Liukineviciene. Socialiniai tyrimai. 2011, Nr. 4 (25), p. 64-74.
• Jaunimo situacijos tyrimas Šiaulių mieste (aktyvaus dalyvavimo jaunimo organizacijose kontekstas) / Jovilė Abariūtė, Aušra Kazlauskienė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2009, Nr. 2 (23), p. 69-74.
• Subjektyvi gyvenimo kokybė kaip socialinis indikatorius : viešojo sektoriaus kontekstas / Gediminas Merkys, Rūta Brazienė, Gita Kondrotaitė. Viešoji politika ir administravimas. 2008, Nr. 23, p. 23-38.