Švietimo sistemos stebėsena: išteklių ir rezultatų indeksų sąveika
LTŠvietimas yra vienas pagrindinių veiksnių, užtikrinančių šalies gerovę, todėl svarbu suprasti švietimo sistemos būklę. Todėl svarbu išmatuoti švietimo sistemos būklę, suprasti ją lemiančius veiksnius bei stebėti kaitą laike, tai leistų įgyvendinti duomenimis grįstą švietimo politiką. Švietimo sistemos būklės išmatavimas ir įvertinimas yra sudėtingas uždavinys, nes švietimui kaip daugialypiam reiškiniui stebėti ir vertinti nepakanka pavienių švietimo sistemos rodiklių analizės. Siekiant visuminio ir apibendrinto švietimo sistemos vertinimo buvo pasirinkta skaičiuoti sudėtinius rodiklius – švietimo išteklių ir rezultatų indeksus, kuriais bus įvertinta švietimo sistemos išteklių ir rezultatų būklė, pristatyti būseną lemiantys veiksniai bei palyginta laike ir kitų šalių kontekste. Indeksai apskaičiuoti Baltijos ir trims „senosioms“ ES šalims: Jungtinei Karalystei, kuri atstovauja anglosaksišką liberalųjį švietimo modelį, Vokietijai kaip kontinentinio-korporatyvistinio modelio atstovei ir Suomijai, skandinaviškojo socialdemokratinio modelio pavyzdys. Analizei panaudoti 2002–2014 m. viešai prieinami rodikliai iš Eurostato, OECD ir IEA duomenų bazių. Sudėtiniams indeksams skaičiuoti buvo pritaikyti vienodi ir pagrindinių komponenčių analizės svoriai; atliktas tiesinis agregavimas. Gauta, kad skirtumas tarp vienodų svorių priskyrimo ir svorių priskyrimo, taikant pagrindinių komponenčių analizę, yra mažas. Rezultatų indeksų dinamikai laike rodiklių kiekio padidinimas beveik dviem trečdaliais įtakos neturi. Atlikus švietimo išteklių ir rezultatų indeksų sąveikos laike analizę, gauta, jog švietimo sistemų inertiškumas yra skirtingas: Baltijos šalyse rezultatai sureaguoja į išteklių pasikeitimus po 2–4 m., o Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje – tais pačiais ar kitais metais.Suomijos rezultatai, palyginti su kitomis nagrinėtomis šalimis, kitokie. Baltijos šalių indeksų dinamika – panaši, galimai sudaranti atskirą grupę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: , švietimo sistema; Pagrindinių komponenčių analizė; Sudėtinis indeksas; Švietimo sistema; Composite indicator; Education system; Principal component analysis.
ENEducation is one of keystones that guarantees well-being of a country, therefore the understanding about the education system status might be crucial. It motivates to measure the state of the education system, to understand its determinants and to monitor changes over time that would allow the implementation of evidence-based education policy. Measurement and assessment of the state of the education system is a complex task, as the analysis of individual indicators of the educational system is insufficient to monitor and evaluate education as a multidimensional phenomenon. To achieve a comprehensive and generalized assessment of the education system, we have chosen to calculate the composite indicators, namely, indicators of resources and outcomes. Using the latter indicators we evaluate state of resources and output of the educational system, understand the factors, determining the state, and compare it over time and in the context of other countries. Indices were calculated for the Baltic countries and three “old” EU member states: UK representing the Anglo-Saxon liberal model, Germany for the Continental corporatist model and Finland as an example of the Scandinavian model. For the analysis we used 2002-2014 annual publicly available data from EUROSTAT, OECD, and IEA databases. We have employed a simple weighted additive method with equal weights and principal components analysis for the construction of indices. We have found that the differences between composite indicators, constructed by the simple weighted additive method with equal and principal components analysis weights, are limited. The increase in the number of sub-indicators by almost two-thirds does not affect dynamics of the output indices over time.We have established that inertia of the education system is different for the countries: the impact of the output on the results is observed with 2–4 year lag for the Baltic States, as there is no time lag or there is a one year lag for Germany and the United Kingdom. Finland's results are different as compared with the other countries examined. The dynamics of the Baltic indices is similar and possibly constitutes a separate group. [From the publication]
