Sulaužytas kalavijas : tarp karybos ir ritualo

LTStraipsnyje, remiantis Zaostrovo (Kaliningrado sr., buv. Rantau, Kr. Fischhausen) pilkapyje rastu kalaviju, plačiame europiniame kontekste analizuojamas kalavijų laužymo fenomenas bronzos amžiuje. Šis fenomenas nagrinėjamas, vadovaujantis premisa, kad bronzinių dirbinių lūžiai buvo sąmoningos žmonių veiklos rezultatas. Morfologinis šiaurinėje Vidurio Europoje rastų kalavijų tyrimas parodė aiškius kalavijų lūžių dėsningumus, pavyzdžiui tai, kad į kapus paprastai būdavo dedami sulaužyti, o į lobius – sveiki kalavijai. Šie skirtumai sugestijuoja, kad jie buvo sąmoningai laužomi tam tikrų ritualinių tradicijų įtakoje. Tai susiję su bendraeuropiniu bronzos dirbinių deponavimo reiškiniu. Interpretacinėje straipsnio dalyje bandoma atsakyti į klausimą kodėl įvairiais būdais laužyti kalavijai. Surinkta medžiaga neleidžia abejoti, kad kalavijų fragmentavimas buvo susijęs su kultiniais ritualais. Svarbu pažymėti, kad tai tinka ir ginklų lobiams, kuriuose skirtingi kalavijų lūžiai turėjo atskiras reikšmes. Vargu ar šiuos lobius galima interpretuoti kaip karo grobio aukas, kadangi kalavijų lūžių ritmika itin taisyklinga. Atrodo, kad kalavijai buvo ne tiek karo sferos objektas, kiek atskirų visuomenės narių reprezentacinis simbolis. Galima manyti, kad ir Zaostrovo pilkapyje palaidotam mirusiajam teko garbė ne tik turėti prestižinį ginklą, bet ir būti išlydėtam į paskutinę kelionę pagal svetimus ir ypatingus papročius. Kartu tai buvo naujų kanonų plitimo Rytų Pabaltijyje pradžia, kurių atspindžiai aiškiai matomi daugelyje šio periferinę padėtį užimančio regiono archeologinių paminklų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Europa; Kaliningrado sritis (Karaliaučiaus kraštas); Amžius; Bronzos amžius; Tyrinėjimai; Archeologiniai radiniai; Radiniai; Archeologiniai tyrinėjimai; Dirbiniai; Kalavijai; Naikinimai; Kapai; Lobiai, priešistoriniai; Archeology; Rusija (Russia).

ENBuilt around a sword discovered in the Zaostrov (Kaliningrad region, former Rantau, Kr. Fischhausen) burial mound, the paper analyses the phenomenon of breaking swords in the Bronze Age within a broad European context. This phenomenon is explored on the basis of a premise that breaking of bronze articles was a deliberate result of human activity. Morphological analysis of swords discovered in northern Central Europe has shown clear regularities in sword breaking, for example, it was common practice to place broken swords in graves and undamaged swords in treasures. These differences suggest that swords were deliberately broken under the influence of certain ritual traditions. This is linked with the pan-European phenomenon of depositing bronze items. The paper makes an attempt to answer the question why swords were broken in various ways. The collected material leaves no doubt that the fragmentation of swords was related with cult rituals. It must be noted that this also applies to treasures of weapons where different fragmentations of swords carried different meanings. These treasures can hardly be interpreted as war loot, since the fragmentation of swords is particularly regular. Swords appear to have been a representational symbol of individual members of the community rather than military objects. It may be assumed that the person buried in the Zaostrov burial mound had the honour of not only possessing a prestigious weapon but also of being laid to rest in accordance with foreign and special customs. At the same time, it marked the beginning of the spread of new canons in the Eastern Baltics.