Deutsch in Litauen: Quantitative Auswertung einer Studie zur Sprachlernmotivation

• Leidėjo tinklalapis: knygos tekstas

LTMokslinės veiklos ataskaitoje pristatomi vokiečių kalbos mokymosi Lietuvoje motyvacijos studijos, kuri priklauso Vokietijos akademinių mainų tarnybos DAAD lektorių darbo grupės remiamam projektui (Potencialių) besimokančiųjų vokiečių kalbos Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje mokymosi motyvacija, rezultatai. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kurie kalbų mokymosi motyvacijos veiksniai yra svarbiausi (potencialiems) besimokantiesiems vokiečių kalbos Lietuvoje. Šiuo moksliškai pagrįstu indėliu norima prisidėti svarstant, kaip geriau išspręsti nuo tūkstantmečio sandūros išlikusią besimokančiųjų vokiečių kalbos skaičiaus mažėjimo problemą. Tyrime nagrinėjami šie klausimai: (1) Kurie motyvacijos veiksniai, susiję su vokiečių kalba, yra svarbūs respondentams (t. y. kodėl jie mokosi arba nesimoko vokiečių kalbos?); (2) Koks jų požiūris į vokiečių kalbą ir Vokietiją? (3) Kokią jie patys turi patirtį su Vokietija ir vokiečiais bei koks jų apie Vokietiją ir vokiečius susidarytas Įvaizdis? Studijai pasirinktas Įvairialypis tyrimas, kuriame naudoti skirtingi metodai: tyrimo pradžioje buvo atliekamas kokybinis tyrimas – vyko pokalbiai su vokiečių kalbos srities ekspertais bei su tiksline tyrimui svarbių asmenų grupe. Kiekybinio tyrimo duomenys gauti apklausos metu pateikiant anketas. Remiantis pirminiais pokalbiais ir atsižvelgiant Į paplitusias motyvacijos koncepcijas mokantis užsienio kalbų, sukurta anketa, kuri, prieš pradedant ją naudoti, buvo išversta ir išbandyta. Joje pateikiami klausimai apie: (1) demografinius duomenis, (2) priežastis, dėl kurių mokomasi vokiečių ir kitų kalbų, siekiant išsiaiškinti pagrindinius motyvus, (3) kalbas apskritai, (4) Vokietijos įvaizdį, (5) žinias ir patirtį, susijusią su Vokietija.Didžioji dalis apklausos duomenų surinkti pateikus popierines anketas, tačiau ją buvo galima atlikti ir elektroniniu būdu programoje apklausoms „QuestionPro“. Anketos buvo pateiktos (1) šiuo metu besimokantiesiems vokiečių kalbos, (2) anksčiau mokiusiesiems vokiečių kalbos ir (3) niekada nesimokiusiems vokiečių kalbos (išskirtos mokymosi statuso grupės). Šio tyrimo respondentai – mokiniai, studentai bei „kiti“, t. y. asmenys, kurie nėra nei mokiniai, nei studentai, pvz., darbuotojai (apklausos grupės). Apklausa atlikta daugiausiai Įvairių Lietuvos regionų mokyklose bei universitetuose su Įvairių sričių studentais. Tyrimo duomenys gauti išnagrinėjus ir Įvertinus 1019 anketų. Pirmiausia iš visų surinktų anketų buvo išskirti motyvaciją skatinantys veiksniai. 9ėliau atsakymai buvo suskirstyti ir atitinkami motyvacijos veiksniai priskirti skirtingiems aukštesniesiems lygmenims ar kategorijoms: Demografiniai duomenys – Patirtis su Vokietija – Motyvacija mokytis vokiečių kalbos – I užsienio kalbos lygmuo: potenciali nauda – II užsienio kalbos lygmuo: požiūris Į vokiečių kalbą – I besimokančiųjų lygmuo: pažintiniai ir emociniai aspektai – II besimokančiųjų lygmuo: savi Įvertinimai – Pamokos lygmuo – Pasirinkimo sąlygų lygmuo: vokiečių kalbos (ne)pasirinkimas – Požiūris Į kalbas ir šalis (Įskaitant Vokietijos Įvaizdį Lietuvoje) – Informacija ir žinios apie vokiečių kalbą ir Vokietiją Atliekant kiekybinį tyrimą norėta išsiaiškinti, kurie lygmenys ir motyvacijos veiksniai yra ypač svarbūs apklaustiesiems (potencialiems) besimokantiesiems vokiečių kalbos Lietuvoje bei parodyti susijusias tendencijas. Kai kuriais atvejais, atsižvelgiant Į mokymosi statuso arba apklausos grupes, pasirodė tikslinga suskirstyti smulkiau. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vokiečių kalba; Kalbos mokymasis; Mokymosi motyvacija; Užsienio kalbos; The German language; Language learning; Learning motivation; Foreign language.

ENThis research report presents the results of an investigation examining language learning motivation of Lithuanian respondents with respect to German. The study is part of the project “Language Learning Motivation of (Potential) Learners of German in Estonia, Latvia and Lithuania”, which was funded by the German Academic Exchange Service (DAAD). The aim of this study was to determine which language learning motivational factors are particularly relevant for (potential) learners of German in Lithuania. The authors of the research report thereby seek to make a scientific contribution to the discussion of how the continuous decline of learners of German in Lithuania since the turn of the millennium could be addressed more effectively. The investigation is based on the following questions: (1) Which motivational factors are relevant for the respondents in relation to German – i.e., why do the respondents want to learn German (or not)? (2) What attitudes do they have with respect to Germany and the German language? (3) What experiences have they had with Germany and German-speaking people, and what images of Germany and German-speaking people prevail? For the study, a mixed research design combining different methods was chosen. Before the investigation, qualitative interviews were conducted with experts in the field of German Studies as well as with individuals belonging to the target groups of the investigation. The quantitative investigation was then carried out with help of a questionnaire. The questionnaire was designed on the basis of the qualitative interviews and common concepts of language learning motivation. This questionnaire, which was translated and pre-tested before use, covered the following aspects: (1) demographics, (2) reasons for learning German and other languages, (3) languages in general, (4) images of Germany, and (5) the respondent’s knowledge of and experiences with Germany.For the investigation in Lithuania, a paper version of the questionnaire was primarily used, but an online version in QuestionPro was also available. The target groups – so-called learning status groups – for the survey were (1) individuals who were currently studying German, (2) those who had previously studied German but were no longer studying the language, and (3) those who had never studied German. These survey groups included both high-school students and university students as well as ‘others’, e.g., non-student workers. The survey was primarily conducted at schools in various regions across Lithuania and at universities, where students majoring in different disciplines took part. The data for the study consisted of 1019 analyzed questionnaires. In the first step of the analysis, the items from the questionnaire were combined to form motivational factors. In the second step, these factors were categorized, assigning them to the following superordinate levels or categories: – Demographics – Experiences with Germany – General learning motivation for German – Level of foreign language I: Potential usefulness – Level of foreign language II: Attitudes towards the German language – Level of the learners I: Cognitive and affective aspects – Level of the learners II: Self-evaluations – Level of teaching – Level of choice conditions: Choice for or against German – Attitudes towards languages and countries (including the image of Germany in Lithuania) – Information and knowledge about Germany and the German language. An important goal of the quantitative analysis was to determine which levels and motivational factors were particularly relevant for the respondents and to identify trends in the respondents’ answers. When relevant, an analysis was also conducted to compare the results for the different learning status groups and survey groups. [...]. [From the publication]