Skyryba: kriterijai, taisyklės, naujovės

LTStraipsnyje analizuojamas skyrybos taisyklių pertvarkymo teorinis pagrindas, privalomojo bei pasirenkamojo skyrimo santykis ankstesnėse taisyklėse ir privalomosios bei pasirenkamosios skyrybos naujovės. Komunikacinė kalbos paskirtis ir teksto autoriaus pirmenybė reiškiant mintį verčia skyrybos taisykles formuluoti taip, kad jos užtikrintų kalbėtojo poreikius perteikti įvairius minties niuansus. Daugeliu atvejų tie poreikiai gali būti užtikrinti leidžiant rinktis skyrybą esant tiems patiems ar panašiems sintaksiniams santykiams, bet besiskiriantiems prasminiais niuansais. Kartu skyrybos laisvėjimą lėmė ir tai, kad vertinant ją tekstuose galima remtis tik formaliais požymiais. Nesant tokių požymių vertinimas darytųsi subjektyvus ir neatliktų savo funkcijos. Tačiau laisvoji skyryba paprastai yra susijusi su prasminiais skirtumais ir teksto autorius turi atidžiai derinti pasirinktąją skyrybą su teksto prasme. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kalbėtojo intencija; Komunikacijos aktas; Komunikacinė kalbos funkcija; Skyryba; Skyrybos pasirinkimas; Act of the communication; Alternations of the punctuation; Choise of punctuation; Communication act; Communicative function of language; Communicative function of the language; Intention of the speaker; Punctuation; Speaker's intention.

ENThe article deals with the theoretical basis for the reform of the punctuation rules, the ratio between the mandatory and elective punctuation in the previous rules and the innovations in the mandatory and elective punctuation rules. The purpose of communicative language and the priority the author of the text gives in the expression of his thoughts are the factors that demand for the formulation of the punctuation rules, so that they would meet the speaker’s needs to convey various aspects of his thought. In many cases such needs may be met by permitting to select different punctuation in the same or similar syntactical relations that only differ in the aspects of meaning. More freedom in punctuation rules was given due to the fact that the evaluation of the use of punctuation in the texts can only be based on formal features. In the absence of such features the evaluation would be subjective and would not perform its function. However, free punctuation is usually related with notional differences, and the author of the text has to coordinate the selected punctuation with the meaning of the text. [From the publication]