Demografiniai praradimai susiję su alkoholio vartojimu: Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo ir mirtingumo duomenų jungimo tyrimas

LTTyrimo tikslas – įvertinti sociodemografinius mirtingumo, susieto su alkoholio vartojimu, skirtumus ir apskaičiuoti su šiais skirtumais susijusius demografinius praradimus Lietuvoje. Tyrime naudojami sujungti Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo ir Lietuvos Respublikos 2011–2013 m. mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro duomenys. Tyrimo metu gauti rezultatai palyginti su ankstesnio tyrimo, atlikto naudojant Lietuvos Respublikos 2001 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenis, rezultatais. Naudojant demografinės analizės ir statistinius metodus, vertinami mirtingumo skirtumai pagal mirties priežastis, susijusias su alkoholio vartojimu. Analizėje išskirtos dvi mirties priežasčių grupės: apsinuodijimas alkoholiu ir su alkoholio vartojimu susijusios kepenų ligos. Vertinant su alkoholio vartojimu susijusius demografinius praradimus, apskaičiuoti Puasono regresijos mirtingumo rodiklių santykiai ir mirtingumo dėl alkoholio vartojimo veiksninės rizikos rodikliai. Remiantis šia metodika apskaičiuota, kiek mirčių būtų išvengta, jeigu visose sociodemografinėse gyventojų grupėse mirtingumas dėl mirties priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, būtų lygus žemiausiais mirtingumo rodikliais pasižyminčios sociodemografinės gyventojų grupės mirtingumui. Nustatyta, kad mirtingumo rodiklių skirtumai, dėl su alkoholio vartojimų susijusių mirties priežasčių, skirtingose išsilavinimo grupėse siekia 3,7 karto, skirtingose santuokinės padėties grupėse – 3,4 karto. Apskaičiavus mirtingumo rodiklių skirtumus pagal tautybę, nustatyta, kad didžiausias mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu buvo lenkų tautybės vyrų grupėje.Veiksninės rizikos rodiklių analizė parodė, kad sumažinus mirtingumą dėl alkoholio vartojimo būtų galima išvengti 40,2 proc. mirčių dėl mirtingumo diferenciacijos santuokinės padėties grupėse, 11,1 proc. – tautybės grupėse, 55,7 proc. – išsilavinimo grupėse. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Alkoholis; Gerovė; Gyventojų surašymas; Lietuvos gyventojų surašymas; Mirtingumas; Mirtingumas dėl alkoholio; Mirtingumo diferenciacija; Alcohol; Alcohol-related mortality; Mortality; Mortality differentials; Mortality differentiation; Population census; Population census of Lithuania; Welfare.

ENThis paper presents the results of a study on sociodemographic mortality differentials in Lithuania based on census-linked mortality data. Population data come from the individual records of the 2011 Population and Housing Census of the Republic of Lithuania. The results of the research demonstrate that education and marital status are very strong predictors of alcohol-related mortality. Among males aged 30 and older, the alcohol-related mortality risk in non-married groups is up to 3.4 times as high as in the group of married males. The alcohol-related mortality risk in lower-education groups is up to 3.7 times as high as in the group of those with higher education. The findings of the study suggest that the elimination of educational differences would allow avoiding 55.7 %, the elimination of marital status differences – 40.2 %, the elimination of ethnic group differences – 11.1 % of alcohol-related deaths. [From the publication]