Gyventojų surašymo ir demografinės statistikos duomenų jungimas: metodologiniai principai ir tyrimų galimybės
LTNepalankius bendruosius Lietuvos demografinius rodiklius dažniausiai lemia itin bloga demografinė situacija kai kuriose gyventojų grupėse. Todėl siekiant tvaresnės demografinės raidos ir adekvataus gyventojų (demografinės) politikos atsako, būtina tiksliai įvertinti demografinės diferenciacijos mastus ir tiksliai identifikuoti padidintos rizikos gyventojų grupes. Tai reikalauja naujų visos populiacijos lygmeniu patikimų duomenų ir demografinių procesų diferenciacijos bei jos įtakos gyventojų raidai vertinimo metodų kūrimo. Šio straipsnio tikslas – pristatyti Lietuvos gyventojų mirtingumo, gimstamumo ir skyrybų civilinės būklės aktų įrašų (duomenų šaltinis – Gyventojų registras) ir surašymo duomenų sujungimo metodologinius pagrindus bei Lietuvos demografinių procesų diferenciacijos tyrimų empiriniais rezultatais iliustruoti šio inovacinio metodo taikymo privalumus. Tyrimas leido gauti naujus mokslo duomenis apie Lietuvoje stebimą nepalankių demografinės raidos požymių sąryšį su specifinių demografinių problemų koncentracija kai kuriose gyventojų grupėse. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Demografiniai rodikliai; Gimstamumas; Gyventojų surašymas; Mirtingumas; Skyrybos; Birth rate; Demographic indicators; Diverse; Divorce; Fertility; Mortality; Population census.
ENUnfavorable general demographic indicators are to a large extent predetermined by a demographic situation in some population groups. Therefore, in order to achieve a more sustainable demographic development at the country level and develop an adequate response from relevant population policies, it is necessary to measure the scale of demographic differentiation and identify population groups at risk. This requires reliable population-level data and innovative methods for measuring demographic differentials. The main aim of this work is to present advantages and capabilities of methodology for development of census-linked databases based on the linkages between census and demographic records. This study provides selected empirical examples and new scientific data on socio-economic and socio-demographic differences in mortality, first divorces, and births in Lithuania. These data can be further used for improving population policies in Lithuania and performing comparative analyses with other countries. [From the publication]
- Ar Lietuvos šeimos bus gausesnės? / Vlada Stankūnienė, Aušra Maslauskaitė, Marė Baublytė. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2013. 263 p.
- Lietuvos šeima : tarp tradicijos ir naujos realybės / atsakingos redaktorės ir sudarytojos Vlada Stankūnienė, Aušra Maslauskaitė ; Socialinių tyrimų institutas. Vilnius : Socialinių tyrimų institutas, 2009. 559 p.
- Linked versus unlinked estimates of mortality and length of life by education and marital status: Evidence from the first record linkage study in Lithuania / M.V. Shkolnikov, Domantas Jasilionis, Evgeny M. Andreev, Dmitri A. Jdanov, Vladislava Stankuniene, Dalia Ambrozaitiene. Social science & medicine. 2007, Vol. 64, no. 7, p. 1392-1406.
- Mirtingumo nuo melanomos socialiniai ir demografiniai netolygumai bei jų pokyčiai Lietuvoje 2001-2014 m / Olga Meščeriakova-Veliulienė, Ramunė Kalėdienė, Viktorija Vitkutė, Jurgita Vladičkienė, Gvidas Urbonas, Domas Sikorskis, Miglė Jakinevičiūtė. Visuomenės sveikata 2021, Nr. 1 (92), p. 48-56.
- Skyrybos ir sutuoktinių socialiniai ekonominiai ištekliai / Aušra Maslauskaitė, Aiva Jasilionienė, Domantas Jasilionis, Vlada Stankūnienė. Filosofija. Sociologija. 2013, t. 24, Nr. 4, p. 237-245.
- Socioeconomic differences in adult mortality in Lithuania : acensus-linked study / Domantas Jasilionis, Vlada Stankūnienė. Vilnius : [Lietuvos socialinių tyrimų centras], 2012. 95 p.
- Vyrų ir moterų vidutinės tikėtino gyvenimo trukmės skirtumo priežastys kokybiniu požiūriu / Jordana Mačiulienė, Faustas Stepukonis, Sigutė Norkienė. Sveikatos mokslai. 2020, t. 30, Nr. 7, p. 5-9.
