Valstybės archeologijos komisija ir jos veikla

LTLietuvos Respublikos Valstybės archeologijos komisijos (VAK) steigiamasis posėdis įvyko 1919 m. gegužės 28 d. Švietimo ministerijai pavaldi komisija (pirmininkas Tadas Daugirdas) iš karto ėmėsi žygių įsteigti Centrinį valstybės archyvą, apsaugoti nuniokotus ir gadinamus reikšmingiausius architektūros paminklus. 1919 m. rugpjūčio 18 d. paskelbtas VAK įstatymas. 1921 m. VAK narys Paulius Galaunė buvo ekspertu derybose su Rusija dėl išvežtų iš Lietuvos kultūros vertybių grąžinimo. Nuo 1921 m. VAK teikė vyriausybei kelis Kultūros paminklų apsaugos įstatymo projektus, tačiau jie buvo atmesti. Iki 1934 m. VAK neturėjo nė vieno etatinio darbuotojo. Nesant reikiamų įstatymų 1925 m. visi šios komisijos nariai atsistatydino. 1926 m. naujai sudaryta komisija veikti nepradėjo. 1930 m. VAK buvo atkurta. Jos svarbiausias tikslas – kultūros paminklų sąrašo sudarymas. Tam buvo parengta etnografinių tyrinėjimų programa ir 1931, 1932 m. vykdytos ekspedicijos, kurių metu būdavo aprašomi etnografiniai paminklai, daromi jų piešiniai, nuotraukos, renkami muziejiniai eksponatai. 1934 m. Švietimo ministerija įsteigė Senovės paminklų apsaugos referentūrą, kurios vadovu paskirtas Vladas Pryšmantas. Netrukus jis tapo ir VAK pirmininku. V. Pryšmantas VAK vardu ėmėsi rengti Lietuvos kultūros paminklų sąrašą. Siekiant paminklų registravimui pasiruošti bendradarbių, buvo rengiami Senovės paminklų apsaugos kursai. VAK bendradarbiai tapo apie 600 asmenų, daugiausia mokytojai, matininkai, studentai. Iki 1936 m. spalio mėn. suregistruoti 3577 nekilnojamieji kultūros paminklai, gauti 2527 savininkų pasižadėjimai jų nežaloti. Buvo kaupiamas Kultūros paminklų archyvas. Nuo 1936 m. spalio 22 d. rūpintis kultūros paminklų apsauga įpareigotas Vytauto Didžiojo kultūros muziejus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Valstybės archeologijos komisija; Kultūros paminklai; Kultūros vertybių apsauga; State archaeological commission; Cultural monuments; Protection of cultural values.

ENThe constituent assembly of the State Commission on Archaeology of the Republic of Lithuania was held on 28 May 1919. The Commission, which was subordinate to the Ministry of Education (Chairman Tadas Daugirdas), took steps to establish the Central State Archive, to protect architectural monuments. On 18 August 1919 the Law on the State Commission on Archaeology was declared. In 1921 its member Paulius Galaunė was an expert in the negotiations with Russia for the return of cultural values taken out of the country. In 1921 the Commission submitted several drafts of the Law on the Preservation of Cultural Monuments to the Government but they all were rejected. Until 1934 the Commission had not a single staff member because all the employees resigned in 1925. The Commission that was newly formed in 1926 did not start work. The Commission on Archaeology was re-established in 1930. Its main objective was to draw a list of cultural monuments. For that purpose a programme of ethnographic investigations was devised and expeditions were made in 1931, 1932 to describe ethnographic monuments and make drawings thereof. In 1934 the Ministry of Education established an office of the protection of ancient monuments and appointed Vladas Pryšmantas its head. Courses to teach the employees to register ancient monuments were organised. 3577 immovable cultural monuments were registered until October 1936, and promises of 2527 owners not to destroy them were obtained. The Cultural Monuments Archive was built. On 22 October 1936 Vytautas Magnus Museum of Culture was authorised to take care of the protection of cultural monuments.