LTSmalininkų urbanistinė raida iki šiol nėra nuodugniai tyrinėta – sovietmečiu (kaip ir visa Mažoji Lietuva) tai buvo netirtinas objektas; po 1990 m. apie Smalininkus rašyta tik populiariuose ar kraštotyriniuose rašiniuose. Straipsnyje Smalininkų urbanistinės raidos bruožai apžvelgiami remiantis kai kuriais Vokietijoje publikuotais šaltiniais. Žinios apie seniausius laikus menkos, galima tik spėti žmones Smalininkų apylinkėse gyvenus naujajame geležies amžiuje. Istoriniu aspektu Smalininkai unikalūs tuo, kad, XV a. nustačius valstybės sieną, tik čia vienoje vietoje apie 500 metų veikė pasienio užkarda, svarbi muitinė prie reikšmingo sausumos kelio (pašto ir prekybos trasos) ir prie didžiojo vandens kelio iš Didžiosios Lietuvos bei Gudijos į Vakarų Europą. Gyvenvietė reikšminga savo istorine funkcine struktūra – vėlesniais amžiais čia susiformavo reikšmingas aptarnavimo centras, vietos pramonės, pasienio prekybos bei tranzito kompleksas, susiklostė savita socialinė struktūra (įvairių profesijų atstovų sankaupa, skirtingos konfesinės bendruomenės). Straipsnyje analizuojamas gyvenvietės urbanistinės raidos savitumas (gyvenviečių junginio su skirtingais atskirų dalių statusais bei pobūdžiais susiklostymas).Reikšminiai žodžiai: Mažoji Lietuva; Smalininkai; Pasienio ir jūrinis paveldas.
ENUrban development of Smalininkai has not been studied thoroughly yet. In the Soviet period (just like the rest of Lithuania Minor) it was an unstudied object; after 1990 information about Smalininkai has appeared only in popular publications or regional studies. The article reviews urban development features of Smalininkai relying on sources published in Germany. Data about the oldest times are scarce; one can only guess that people in the vicinity of Smalininkai lived in the New Iron Age. In historical aspect Smalininkai is unique because when in the 15th century the state border was defined, it was the only place where during nearly 500 years a border post functioned. It was an important customs point near a key overland route (for mail and trade) and near a great waterway from the Greater Lithuania and Belarus to Western Europe. The settlement is important by its historical functional structure: in later centuries it used to be a significant service handling centre, a complex of local industry, border trade and transit; here a specific social structure (a mix of representatives of different trades and different confessional communities) was formed. The article analyses unique features of urban development of the settlement (a combination formed by settlements of different status and character).