Knygos muziejus: kai kurie probleminiai teoriniai ir istoriniai aspektai

LTStraipsnyje svarstomi probleminiai teoriniai knygos muziejų aspektai (jų funkcijos, rūšys, specifika kitų muziejų kontekste, panašumai ir skirtumai lyginant su bibliotekų dokumentinio paveldo padaliniais), nagrinėjami knygos muziejų steigties, raidos, registracijos, paplitimo Europoje XX a. antrojoje pusėje klausimai. Išsiaiškinta, kad nors knygos muziejaus ir bibliotekų specialiųjų padalinių (Retų spaudinių, Rankraščių skyrių) funkcijos labai panašios arba net sutampa (saugoti, tirti, aktualinti dokumentinį paveldą) ir skirtis tarp šių institucijų yra minimali, funkcijų reikšmingumo lygis yra knygos muziejaus ir bibliotekų paveldo skyrių skiriamasis požymis. Knygos muziejų raidai nustatyti buvo išanalizuotas istoriografiniu požiūriu vertingas 1987 m. paskelbtas „Knygos ir knygininkystės muziejų sąvadas“, jame pateikta informacija apie universaliuosius Europos knygos muziejus lyginta su šiandienos situacija. Prieita prie išvados, kad susidomėjimas knygos muziejais XX a. antrojoje pusėje buvo dėsningas to meto knygotyros raidos rezultatas. Knygos muziejų steigties sparta XX a. 7–9-ajame dešimtmečiais buvo tiesiogiai susijusi su to meto knygotyros, kaip perspektyvios mokslo disciplinos, suaktyvėjimu Europos ir pasaulio moksle. Iš dešimties tuomet Europoje veikusių universaliųjų knygos muziejų šiuo metu tokie tėra tik penki, kiti arba buvo uždaryti, arba savo veiklą susiaurino, keitė savo profilį. Kai kurie liko itin tradicinio akademinio pobūdžio, jų padėtis šiandienos moderniosios muziejininkystės kontekste, kai visas dėmesys telkiamas į lankytoją, o ne į pačius muziejinius objektus, problemiška. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Muziejus; Knygos muziejus; Universalusis knygos muziejus; Modernusis muziejus; Biblioteka; Dokumentinis paveldas; Senoji knyga; Knyga kaip muziejinis eksponatas; Museums; Book museum; Universal book museum; Modern museum; Library; Documentary heritage; Old book; Book as a museum item.

ENThe article deals with the problematic theoretical aspects of book museums (their functions, types, specificity in the context of other museums, similarities with the library divisions of documentary heritage) and examines the issues related to the establishment, development, registration and spread of book museums in Europe in the second half of the 20th century. It has been discovered that although the functions of the book museum and the special documentary heritage library divisions (Rare Books and Manuscript Divisions) are very similar or even overlap (preservation, study and actualization of the documentary heritage) and the difference between them is minimal, the level of significance of the functions (priorities) being the hallmark of the book museum and library heritage divisions. In the attempt to determine the development of the book museum, the analysis of a directory on the development of museums, entitled Museums of Books and Bookmaking: International Directory, published in 1987 and regarded as historiographically valuable material, was undertaken. The information about universal European book museums provided in the above directory was compared with today’s situation.The conclusion has been drawn that an interest in book museums in the second half of the 20th century was a natural outcome of the development of book science of that time. The pace of establishing book museums was directly linked to the intensification of book science as a viable scientific discipline in European and global science. The topic of book museums in the field of the book science of those days was extremely popular. At the time, the largest number of book museums was in Germany (25), Great Britain (11), USA (10), the then Czechoslovakia (10), Italy (8), and Poland (5). It turned out that out of the 10 universal book museums which were functioning in the 70ies and 80ies of the 20th century, only five exist today. The others were closed down, narrowed down their activities or changed their profile altogether. Some museums have retained a very traditional academic character. Given the context of contemporary and modern museology, with all the attention focused on the visitor rather than on the museum objects themselves, the situation of these museums is problematic. [From the publication]

• Istorijos muziejus: samprata, šiuolaikinių muziejinių naratyvų kūrimo idėjos ir jų raiška Vilniaus mieste / Rūta Šermukšnytė. Lituanistica. 2012, Nr. 2, p. 146-160.
• Knygos muziejus tarp sena ir nauja / Alma Braziūnienė. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. 2019, 2015-2016, p. 106-116.
• Knygų ekspozicija Vilniaus universiteto bibliotekos Pranciškaus Smuglevičiaus salėje : istorija, dabartis, perspektyvos / Asta Krakytė. Knygotyra. 2003, t. 40, p. 110-127.
• Knygų kolekcijos "in corpore" Lietuvos bibliotekose / Alma Braziūnienė. Knygotyra. 2013, t. 61, p. 227-253.
• Lietuvos muzeologija : Lietuvos muzeologijos raida XVIII amžiaus antroje pusėje - XXI amžiuje / Nastazija Keršytė. Vilnius : Akademinė leidyba, 2016. 471 p.
• Skaitmeninių medijų raiška Lietuvos muziejų komunikacijoje : disertacija / Ignas Kapleris. Vilnius, 2014. 258 p.