LTGlobalizacija ir ekonominė integracija – tai procesai, atveriantys vis didesnes galimybes vystytis tarptautinei prekybai, tuo pačiu ir prekybai šakos viduje. Auganti prekybos šakos viduje reikšmė pasaulinėje prekyboje turi didelės įtakos įvairių šalių ekonomikos, eksporto ir importo struktūros pokyčiams. Abipusiai prekių mainai labiausiai pasireiškia tarp panašiai išsivysčiusių tiek technologiniu, tiek kapitalo ir darbo aspektu pramoninių šalių, kurios ir sudaro didžiąją dalį pasaulio prekyboje. Tarptautinei prekybai skirtos tradicinės teorijos jau nebegali paaiškinti prekybos šakos viduje fenomeno, kadangi šis prekybos tipas pasireiškia masto ekonomijos efektu, prekių diferenciacija bei prekybos specializacija. Šalys vykdo dviejų rūšių prekybą: prekybą tarp pramonės šakų, kai viena šalis parduoda kitai šaliai vienos pramonės šakos produkciją ir perka iš jos kitos pramonės šakos produkciją, ir prekybą šakos viduje. Susidomėjimas prekyba šakos viduje išaugo apie 1960–1970 metus, kuomet buvo pastebėtas šis tarptautinės prekybos fenomenas, kuris negalėjo būti paaiškintas tradicinėmis prekybos teorijomis. Daugelis tyrimų rodo, kad kuo labiau išsivysčiusios šalys, tuo labiau specializuota jų užsienio prekybos struktūra, todėl tokiose šalyse prekyba šakos viduje vyrauja bendroje tarptautinės prekybos apimtyje. Straipsnyje taip pat apžvelgiama Lietuvos prekyba šakos viduje su didžiausiomis užsienio prekybos partnerėmis Rusija, Vokietija, Latvija ir Lenkija. Skaičiavimai atlikti naudojant Grubel-Lloyd indeksą. Tyrimo rezultatai parodė, kad prekyba su minėtomis šalimis labai skiriasi. Prekyboje su Latvija dominuoja prekyba šakos viduje, su Rusija – tarpšakinė prekyba. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Eksportas; Grubelio Loido indeksas; Grubelio-Loido indeksas; Importas; Prekyba šakos viduje; Tarpindustrinė prekyba; Export; Grubel Lloyd index; Import; Intra industry trade; Intraindustry trade; Trade between industries.
ENThe paper deals with the analysis of Lithuanian intra-industry trade. The largest foreign trade partner countries selected for the analysis are as follows: Russia, Germany, Latvia, and Poland. An increase in the extent of intra-industry trade stimulates interest in this phenomenon. Traditional trade theories cannot explain why some countries trade in differentiated products. Some economists think that intra-industry trade is based on monopolistic competition and economies of scale, which point that any countries located close to each other will trade with each other in similar products the more intensively, the more they are similar to each other with regard to both economic development and geographical resources. Various indices are used to assess the intensiveness of intra-industry trade. Calculations provided in the paper are carried out applying the Grubel ˗ Lloyd index, which is the most frequently used for this purpose. The paper analyses changes in trade during the period of 2005-2011 based on the data of Statistics Lithuania according to the Combined Nomenclature of goods. The object of research is trade between Lithuania and the above-mentioned countries. The methods of research are as follows: analysis of scientific literature and description, analysis of Lithuanian foreign trade statistics. [From the publication]