Dalykinį ir profesinį kalbėjimą pavadinantys terminai su dėmeniu kalba

LTKalbą kaip reiškinį apibūdinančių terminų lietuvių kalboje esama nemažai, dalis jų įtraukta į šios srities ar gretutinių sričių terminų žodynus. Tikėtina, kad plačiai vartojami dar neįsitvirtinę kaip terminai ir į žodynus neįtraukti arba kitokie stabilūs žodžių junginiai. Tyrimo tikslas - išnagrinėti dalykinį ir profesinį kalbėjimą pavadinančius sudėtinius terminus, kurių pagrindinis dėmuo yra gimininis terminas kalba, taip pat išsiaiškinti jų vartosenos polinkius. Objektas - dalykinį ir profesinį kalbėjimą pavadinantys terminai, taip pat kalbamosios reikšmės junginiai su dėmeniu kalba. Tyrimui atlikti pasitelkti semantinės analizės, aprašomasis ir interpretacinis metodai. Pagrindiniai šaltiniai - enciklopedijos, kalbotyros ar tam tikrų jos atšakų terminų žodynai, taip pat įvairūs moksliniai ir mokomieji leidiniai. [Iš straipsnio, p. 81]Reikšminiai žodžiai: Dalykinis kalbėjimas; Kalbotyra; Profesinis kalbėjimas; Terminai; Terminų vartosena; Linguistics; Professional speech; Subject-related speech; Terms; Usage of terms; Use of terms.

ENThe aim of the research is to investigate subject-related and professional speech naming compound terms including the term language as their main component; also, to find out the inclinations for their use. Major sources are encyclopaedias, vocabularies on linguistics or its specific branches, also various scientific publications and teaching aids. In total, 20 terms were discussed: 12 to characterise subject-related speech and 8 to characterise professional speech. Majority of terms consist of two words; their side components are expressed by a genitive of a noun or their derivatives as well as adjectives. They are related to major components through subordination or agreement relations. Some terms are used more often, whereas other ones are favoured by particular authors or used in particular publications. Attribution of some terms to the semantic group of subject-related or professional speech lacks some clarity. In the course of the research it was found out that to name subject-related speech a more common term subject-related language would suit, and professional speech would be named by speciality-related language. In other cases selection of terms is determined by the needs of the use; however, terms should be chosen with responsibility in order their use would not cause confusion. [From the publication]