Depopulation in the Baltic states
LTŠiame straispnyje nagrinėjami pagrindiniai Baltijos šalyse vykstančių demografinių procesų bruožai. Atkūrus nepriklausomybę Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje išryškėjo gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija, kurią nulėmė neigiama natūrali gyventojų kaita ir neigiama neto tarptautinė migracija (išvykusiųjų skaičius viršija atvykusiųjų skaičių). Kartų kaitos neužtikrinantis gimstamumo lygis, santykinai aukštas mirtingumo lygis (ypač vyrų), intensyvi emigracija ir gyventojų senėjimas stebimi visose Baltijos šalyse. Šios nepalankios tendencijos ypač pasireiškė šalims įstojus į Europos Sąjungą 2004 m. Nuo 1990 m. Latvija ir Lietuva pasižymi vienais iš didžiausių depopuliacijos tempų Europoje. Depopuliacija tęsis ir artimiausiais dešimtmečiais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Depopuliacija; Emigracija; Gimstamumas; Gyventojų mažėjimas; Mirtingumas; Senėjimas; Visuomenės senėjimas; Ageing; Ageing,fertility; Depopulation; Emigration; Fertility; Mortality.
ENThe paper deals with the characterization of the main demographic processes in the Baltics. After the reestablishment of statehood in Estonia, Latvia and Lithuania, the population dynamics clearly have been decreasing. This is evidenced both by the negative results of natural movement and the dominance of emigration in international migration processes. Population decline (depopulation) is a characteristic feature also for the titular ethnicities. Under-replacement fertility, relatively high mortality, especially for men, a high intensity of emigration and an ageing population are observed in all three Baltic countries, particularly after accession to the European Union in 2004. Latvia and Lithuania since 1990 have had among the highest population loss indicators in Europe. The scenarios of depopulation still prevail in the coming decades. [From the publication]
- City systems in the Baltic states: the Soviet legacy and current paths of change / Rūta Ubarevičienė. Europa Regional. 2018, 25, 2, p. 15-29.
- Demographic changes and migration in lau 2 regions of Lithuania in 2001-2018 / Viktorija Baranauskienė, Donatas Burneika. Folia geographica. 2021, 19, p. 59-69.
- Drivers, consequences, and governance of urban shrinkage in Lithuania: the case of Šiauliai / Gintarė Pociūtė-Sereikienė, Donatas Burneika. Postsocialist shrinking cities / Edited Chung-Tong Wu, Maria Gunko, Tadeusz Stryjakiewicz, Kai Zhou. London: Routledge, 2022. P. 312-331.
- Kaimiškų teritorijų identifikavimo problema: Lietuvos seniūnijų atvejis / Viktorija Baranauskienė. Geografijos metraštis 2019, 52, p. 55-72.
- Lietuvos kaimo apgyvenimo kaitos regioninės ypatybės 2001-2011 metais / Edis Kriaučiūnas, Rūta Ubarevičienė, Gintarė Pociūtė-Sereikienė. Lietuvos socialinė raida. 2014, Nr. 3, p. 78-91.
- Population ageing as a sociodemographic problem in the Baltic Region / A. G. Manakov, P. J. Suvorkov, S. A. Stanaitis. Baltic region. 2017, vol. 9, no. 1, p. 55-67.
- Population dynamics in the coastal urban settlements of the Baltic Sea region / Alexander G. Druzhinin, Nikolay V. Gontar, Andrey S. Mikhaylov. Journal of settlements and spatial panning. 2019, 10, 1, p. 61-70.
- The Baltic countries: population, family and family policy / editors Vlada Stankūnienė, Domantas Jasilionis. Vilnius : Institute for Social Research, 2009. 285 p.
- Urban shrinkage in the periphery of a postcommunist country: the story of Šiauliai / Gintarė Pociūtė-Sereikienė. Journal of Baltic studies. 2021, vol. 52, no. 1, p. 103-125.
- Динамика этнических групп Эстонии, Латвии и Литвы с 1959 г. и прогноз до 2061 г / А. Г. Манаков, А. С. Соколов. Псковский регионологический журнал. 2022, 18, 3, p. 37-55.
- Прогноз миграций и динамики населения в странах Балтии до 2095 года / Andrei G. Manakov, Pavel E. Suvorkov, Saulius Stanaitis, Regina Venckiene. Problemy rozwoju inteligentnego, zrównoważonego i inkluzywnego w Europie Środkowo-Wschodniej / redakcja naukowa Mariusz Czupich, Aranka Ignasiak-Szulc, Maria Kola-Bezka. Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2016. P. 353-365.
