Šiluva: istorinės urbanistinės raidos matmenys (iki 1940 m.)
LTXV a. 3 dešimtmetyje atsiradusio Šiluvos miestelio istorijos pradžia siejama su gyvenvietėmis „Šilu“ir „Būda“. Miestelis buvo išsidėstęs palei gatvę, kurios gale 1457 m. buvo pastatyta katalikų bažnyčia. Plintant reformacijai 1,5 km. į rytus nuo Šiluvos Sbaruose 1533 m. buvo pastatyta evangelikų koplyčia. 1592 m. greta jos įsteigta mokykla. Sbarai tapo svarbiu reformacijos centru Žemaitijoje. Panašiu laiku evangelikai užėmė ir nugriovė Šiluvos katalikų bažnyčią. Po mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje 1612 m., katalikai atgavo pusę miestelio, 1623–1625 m. senojoje vietoje buvo atstatyta katalikų bažnyčia. Miestelis sparčiai augo. 1644 m. čia minima 20 šeimų, o 1672 m. galėjo būti apie 30 sodybų. XVIII a. 5 dešimtmetyje miestelis išsiplėtė šiaurės rytų kryptimi. Čia suplanuota nauja gyvenvietės dalis, kurioje įrengta kvadrato formos turgaus aikštė. Šiluvą garsino nuo 1752 m. čia rengti Mergelės Marijos atlaidai. Senosios bažnyčios vietoje 1760–1775 m. iškilo akmeninė vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčia, o koplyčios vietoje 1818 m. buvo pastatyta klasikinio stiliaus medinė bažnyčia. Šios bažnyčios sudarė miestelio kompozicinę ašį. XIX a. buvusi kvadratinė gatvių sistema išliko iki XX a. Užstatymo tankumas augo iki 1910 m. Miestelio vakarinėje dalyje dominavo tipiški Lietuvos miesteliams vienaukščiai mediniai pastatai. Skirtingų bruožais pasižymėjo šiaurės rytinė miestelio dalis, kurioje gyveno žydai, daugiausia vertęsi prekyba. Antano Vivulskio iniciatyva 1924 m. pastatyta nauja koplyčia tapo svarbiu vakarinės miestelio dalies akcentu.Reikšminiai žodžiai: Šiluva; Miesteliai; Urbanistika.
ENThe article presents a hypothetical study about the historical and urban development of the borough. The study is based on indirect material (printed historical facts about Šiluva), 19th and 20th cc. plans, which are presented for the first time, and widely known prospects that date from the 1920s and 1930s. It appears that the settlements of Šilai and Būda, which gave rise to Šiluva, emerged in this locality in the 1420s. The borough was arranged along a street at the end of which a Catholic church was built in 1457. A tavern was mentioned in Šiluva in 1517. There may have been a market place in the borough up to the mid-16th c. With the spread of the Reformation, an Evangelical church was built in Zbarai (Sbarai) in 1533, 1.5 kilometres east of the borough. A school was founded nearby in 1592. Altogether, it was an important centre of the Reformation in Žemaitija. Around that time the Catholic church was taken over and pulled down by the Evangelists. The borough grew into a “village”. The name of Zbarai was changed to Šiluva in official documents. Probably that was the reason for noting the settlement on the map of the Grand Duchy of Lithuania in 1613. After the annunciation of Virgin Mary in Šiluva in 1612, the Catholics regained one half of the settlement. The church was rebuilt at its former location in 1623-1625, and the borough was rapidly restored. There may have been approximately 30 farmsteads there in 1672. A chapel was built at the western end of the settlement (the site of the annunciation of Virgin Mary). Antanas Vivulskis designed a new chapel whose construction began in 1912 and was almost finished in 1924.
