Sakinių tipai ir jų vartosenos ypatybės informaciniuose dokumentuose

LTKanceliarinė kalba - tai reikalų raštų kalba, kuria rašomi valdžios institucijų administraciniai ir tarnybiniai dokumentai, įvairūs reikalų raštai (Kniūkšta ir kt. 2002: 3). Kanceliarinės kalbos vartojimas lemia ir kalbinių priemonių pasirinkimą: dokumentų kalba turi būti oficiali, tiksli, logiška, glausta, aiški, dokumentuose vartojami standartiniai posakiai, terminai, sąvokos. Taigi kanceliarinės kalbos ypatybės geriausiai galėtų būti atskleidžiamos nagrinėjant įvairių reikalų raštų leksines ir sintaksines priemones. Šio straipsnio tikslas - aptarti kai kurias sintaksines sakinių ir jų vartosenos ypatybes informaciniuose dokumentuose: sakinio ilgį ir struktūrą, sakinio ilgio paradigmas, įvairių sakinių pasiskirstymą ir jų ilgį. Tuo tikslu peržiūrėti 134 informaciniai raštai, atsiųsti į Šiaulių universiteto Studijų skyrių 2011-2013 m. Pasirinktas tyrimo metodas - kiekybinė analizė. Iš viso tirti 397 sakiniai. Sakinys, kaip tyrimo objektas, pasirinktas todėl, kad yra svarbiausias sintaksės objektas, mažiausias reikšminis rišlios kalbos vienetas, bendravimo ir kalbinio minties įforminimo vienetas - taigi pagrindinis sintaksinis vienetas (Sirtautas, Grenda 1988: 5). [Iš straipsnio, p. 65]Reikšminiai žodžiai: Dokumentų kalba; Informaciniai dokumentai; Sakinio ilgis; Sakinio ilgis ir struktūra; Sakinio struktūra; Sakinys; Information documents; Language of documents; Sentence; Sentence length; Sentence length and structure; Sentence structure.

ENThe aim of this article is to discuss some of syntactic peculiarities of sentences and their usage in information documents: the length and structure of the sentence, the paradigms of sentence length as well as the distribution of different sentences and their length. For this purpose 134 information letters were looked through and 397 sentences were subjected to quantitative analysis. The novelty and significance of the present research: the subject for investigation is little-explored office language used in papers of institutions and organizations in the aspect of sentence structure and usage. After having analyzed the sentences and the peculiarities of their usage in the texts of information documents from The Office of Studies at Šiauliai University from 2011 to 2013, it can be concluded that in these documents subordinate sentences prevail making 84 per cent, simple sentences make 14 per cent and composite sentences make 2 per cent of all sentences. Composite coordinate and asyntedic sentences are not used in information documents. The usage of composite subordinate sentences emphasizes consistency, continuity and particularity of the infonnation, which is to be conveyed or is requested. The most frequent are long subordinate sentences (31-47 words) of two constituents. Simple sentences of average length (18-30 words) are extended by groups of words, groups of coordinated or non-coordinated attributes, which are necessary in the sentences in order to convey the infonnation properly and precisely as well as to convey the jurisdiction in the titles. The occurrence of very short simple sentences (1-3 words) in the language of documents reveals a new tendency - the usage of means for expressing politeness and personality in information documents. [From the publication]