LTNuo 2003 m. Valstybinė lietuvių kalbos komisija, atsižvelgdama į šnekamosios kalbos polinkius ir bendrinės kalbos normų kodifikacijos tradicijas, visuomenei pateikia vis naujų kirčiavimo rekomendacijų (daugiausia dėl normų keitimo per variantus) (žr. VLKK KR). Pabrėžtina, kad iš pradžių tos rekomendacijos buvo menkai atspindėtos naujuose "Dabartinės lietuvių kalbos žodyno" leidimuose - DŽ5e ir DŽ6e (žr. Pakerys 2006: 72-91). Pastarojo žodyno pratarmėje rašoma, kad "kirčiavimo variantų dėta nedaug, nes manoma, kad pavyzdinei bendrinei kalbai visų pirma teiktinas vienodas kirčiavimas" (Keinys 2006: 40). Pasak Ritos Miliūnaitės (2009: 58), "bemaž tuo pačiu metu visuomenei pateikiamuose kodifikacijos darbuose kalbos vartotojai turėtų rasti vienodai kodifikuotas normas, antraip kyla normų konfliktas". Pasidarė neaišku, kuo (VLKK rekomendacijomis ar DŽ) vadovautis televizijos ir radijo informacinių laidų vedėjams, filmų garsintojams, aktoriams, enciklopedijų, žodynų ir vadovėlių kirčiuotojams. [...] Bendrinėje šnekamojoje kalboje (apie šią tautinės kalbos atmainą plačiau žr. Pupkis 2005:21) šalia norminių kodifikuotų kirčiavimo variantų egzistuoja daugybė tokių, kurie nepriimtini viešajai (oficialiajai) bendrinei kalbai, yra nekodifikuoti, taigi laikytini kirčiavimo klaidomis. Tyrimo objektas - akcentiniai variantai, dažnai pasitaikantys bendrinėje šnekamojoje kalboje. Straipsnio tikslas - aptarti būdingiausius bendrinės šnekamosios kalbos kirčiavimo variantus. Nenorminiai ir nesisteminiai kirčiavimo variantai rinkti iš dėstytojų ir politikų kalbos, iš televizijos ir radijo diskusijų laidų dalyvių kalbos, iš įvairių specialybių žmonių duodamų interviu tiesioginio nuolatinio stebėjimo būdu. Straipsniu pirmiausia siekiama atkreipti mokytojų dėmesį į dažniausiai daromas kirčiavimo klaidas. [Iš straipsnio, p. 60, 61]Reikšminiai žodžiai: Bendrinė kalba; Bendrinė šnekamoji kalba; Kirčiavimas; Kirčiavimo klaidos; Kirčiavimo variantai; Viešoji kalba; Accentuation; Accentuation errors; Common speech; Mistakes in accentuation; Oficial spoken language; Standard language; Variants in accentuation.
ENLithuanian language normative publications present not a few putting stresses variantswhich are not considered mistakes. The paper investigates common speech puttingstresses variants which are not accepted in common public (official) speech. Putting stresses mistakes are considered non-normative, non-systematic variants having joined common speech from dialects or urban speech as well as under the influence of other languages. Non-systematic putting stresses variants appear in common speech because of stress shifts failing to take into account common speech regulations because of accentuation ignorance, incapability to put stresses correctly. The most frequent mistakes are stress shifts and wrong stresses putting on foreign words. [From the publication]