LTOnkologinių ligų gydymo kontekste vis labiau akcentuojamas psichologinių ir socialinių (psichosocialinių) sergančiųjų ir jų artimųjų poreikių tenkinimas. Psichosocialinės pagalbos paslaugos leidžia spręsti šių poreikių tenkinimo problemą. Tyrėjai ir ekspertai pažymi, kad psichosocialinės pagalbos paslaugų onkologinėmis ligomis sergantiems asmenims teikimas yra nepakankamas. Tyrimo tikslas – nustatyti veiksnius, kurie lemia nepakankamą šių paslaugų teikimą. Visų pirma sukurtas psichosocialinės pagalbos paslaugų teikimo modelis, kurio pagrindas – Jono Elsterio veiksmo modelis. Remiantis modeliu, išskirti šie psichosocialinės pagalbos teikimą lemiantys veiksniai: institucinis kontekstas, ekonominės galimybės, socialinės ir politinės preferencijos. Institucinio konteksto analizei buvo naudojama dokumentų analizė; ekonominių galimybių ir socialinių preferencijų analizei pasitelktas ekspertinis interviu ir antrinių duomenų analizė. Tyrimo rezultatai parodė, kad psichosocialinės pagalbos teikimas Lietuvos sveikatos politikoje yra institucionalizuotas. Nepaisant to, teikiant psichosocialinę pagalbą dominuoja ne pelno savanoriškas sektorius ir tai yra tiesiogiai susiję su tuo, kad viešųjų išteklių psichosocialinei pagalbai beveik neskiriama. Tyrimas parodė, kad skiriasi požiūris į tai, kas gali teikti psichosocialinę pagalbą. Socialinės preferencijos iliustruoja, kad daugiausia dėmesio gydant onkologines ligas skiriama medicininėms paslaugoms, o politinės preferencijos rodo, kad psichosocialinių paslaugų teikimas nėra prioritetinė sveikatos politikos kryptis. [Iš leidinio]
ENIt is acknowledged by various organizations, experts, and researchers around the world that meeting psychological and social needs is an important factor in cancer treatment. However, there is a shortage of psychosocial care supply for cancer patients and their family members in Lithuania. The aim of this study is to discern the causes of this insufficient supply. In order to find out the possible causes, Jon Elster’s action explanation framework was used. According to the framework, it is possible to deduce these factors: institutional constraints, economical (resources and labor supply) constraints, social preferences, and political preferences. Qualitative research (expert interviews) and secondary data analysis research methods were employed to gather the required data. A data analysis shows that the there are no institutional constraints for the provision of psychosocial care. However, there is a lack of public resources dedicated for the provision of psychosocial care. As a consequence, the main providers of psychosocial care for cancer patients and their family members are NGOs, which heavily depend on volunteer labor force. There is a contradiction in the point of view toward the professionalization of psychosocial care provision. It is the natural position of medical professionals that the provision of psychosocial care should be in the hands of professionals. On the other side, NGOs disagree with such a perspective. The need for psychosocial care is verbalized by experts and professionals; however, the general public prefers medical treatment. Thus, it is understandable why the public resources allocated to the provision of psychosocial care are so scarce. It is also evident that the political parties are not interested in psychosocial care, as it was shown by our analysis of their political programs. [From the publication]